Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-02-27 |
Palangos žydų bendruomenė dalijasi istorija apie iš šio miesto kilusią žydų šeimą – Benjaminovičius.
Palangoje nuo XVII a. pradžios iki pat 1941 metų gyveno ne viena Benjaminovičių šeima. Vienos iš šių šeimų palikuonys – Mejeris (g. 1950 m.), Simonas (g. 1953 m.) ir Leiba (g. 1956 m.) – šiandien gyvena Ašdodo mieste, Izraelyje. Nepaisant geografinių atstumų, jie palaiko ryšį su Palangos žydų bendruomenės nariais, domisi savo šeimos šaknimis ir prisideda prie gyvos atminties išsaugojimo.

Šių trijų brolių tėvas Preidė Leizeris Benjaminovičius gimė 1922 m. rugpjūčio 21 d. Palangoje. Jis augo gausioje šeimoje – turėjo vyresnįjį brolį Mošę (1910-1982) ir tris seseris: Rahilę (1912-1977), Etą (~1916-2005) bei Libalę (1920-1941). Jų tėvai buvo Simonas Benjaminovičius (~1882-1941) ir Altė Odesaitė-Benjaminovičienė, Palangoje gerai žinomi bendruomenės nariai.
Pasak Mejerio Benjaminovičiaus, kartu su šeima gyveno ir Simono Benjaminovičiaus tėvas Aba Benjaminovičius. Jis vertėsi krosnių dėjimo amatu – buvo meistras, kurio darbas buvo svarbus tiek šeimos išlaikymui, tiek vietos gyventojų kasdienybei. Po didžiojo Palangos gaisro 1938 m. gegužės 10 d. Benjaminovičių šeima nuomojo būstą pas žinomą palangiškį, gydytoją Liudą Vaineikį. Tėvo Preidės Leizerio vyriausias brolis Mošė Benjaminovičius dirbo brigadininku pas statybos inžinierių Meirą Gutmaną, jie statė Palangos mokyklą Kretingos gatvėje (dabartinė Palangos Vlado Jurgučio progimnazija). Ji atidaryta 1938 m. gruodžio 15 d. Mokyklos atidarymas buvo iškilmingas, jame dalyvavo Palangos miesto burmistras Jonas Šliūpas, kuris taip pat prisidėjo prie šios mokyklos įkūrimo ir statybos projekto įgyvendinimo.
„Mūsų senelis Simonas buvo gintaro apdirbimo meistras ir dirbo namudininku vienoje iš keliolika Palangoje esančių dirbtuvių, kurių, beje, savininkais daugiausia buvo žydų tautybės. Apie tai mūsų tėvas rašė straipsnyje „Lietuvos Jeruzalė“ 1991.03.Nr.3(17) laikraštyje“, – pasakojo Mejeris Benjaminovičius.
1941 metais birželio 22 dieną prasidėjus karui, jo tėvas su dviem seserimi buvo Plungėje vestuvėse. Seneliai – Altė ir Simonas kartu su tėvo jaunesne seserim Libale pasiliko namuose Palangoje. Jie suspėjo išvykti iki Kretingos ir įšokti į traukinį, einantį Latvijos kryptimi. Latvijos ir Lietuvos buvusiam pasienyje vietiniai fašistai juos sulaikė, išvežė į Liepoją kartu su grupe kitais žydų ir sušaudė šalia konservų fabriko.
„Mūsų tėvui pasisekė pasprukti ir galų gale jis atsidūrė Rusijoje Kirovo srities kolūkyje. 1941 metais buvo pašauktas į tarybinę armiją, į 16-tą lietuvišką diviziją. 1943 metais kovo mėnesį buvo sužeistas prie Oriolo miesto. Po sužeidimo ilgai gydėsi ir tapo pionieriumi (minuotoju ir išminuotoju). Po demobilizacijos grižo į Palangą, bet nesurado gyvų nei tėvų, nei sesers“, – pasakojimą tęsė M. Benjaminovičius.
Jo teigimu, tėvas be galo mylėjo Palangą, kalbėjo laisvai lietuviškai ir žemaitiškai. Turėjo daug draugų tarp palangiškių ir su visais mielai bendravo. Vienas iš jo pomėgų buvo rinkti medžiagą apie Palangą.
Daugiau unikalių ir iki šiol paslaptyje laikytų žydiškųjų istorijų bei naujų faktų galima rasti Palangos žydų bendruomenės socialiniuose tinkluose.
Parašykite komentarą