Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-10 |
Gegužės 9 d. I. Kanto bibliotekos ,,Kauno atžalyno“ padalinyje renginiai keitė vienas kitą. Ir nieko keisto – tą vakarą vyko net keli susitikimai su vienu garsiausių Lietuvos poetų Tomu Venclova. Tik tikslinė auditorija ir žanrai skyrėsi.
Pirmasis, vykstantis jau dešimtus metus iš eilės, buvo orientuotas į jaunus žmones. Klaipėdos Vydūno gimnazijos devintokai kiekvieną pavasarį miesto bendruomenę pakviečia į Metų poezijos knygų-nominančių pristatymus. Ir nors didžiąją daugumą susidomėjusios bendruomenės sudaro tos pačios gimnazijos mokiniai ir mokytojai, taip pat tėveliai, kiti artimieji, bet laukiami visi, norintys susitikti su poezija. Tiesa, salės erdvė susitraukia nuo klausytojų gausos, o tai tik rodo, kad renginys, puoselėjamas literatūros, muzikos, teatro, dailės mokytojų, globojamas klasės auklėtojų, auga ir kokybiškai, ir kiekybiškai. Tradiciškai tai labai įtaigus, atmosferiškai stiprus reginys, parodantis, kaip galima pačiomis įvairiausiomis formomis pristatyti šiuolaikines poezijos knygas.
Gimnazistai – tokie skirtingi, unikalūs, atskleidžiantys autentišką santykį su kūryba, jaučiantys ir bandantys žiūrovams perteikti tas idėjas, tas būsenas, kurios skleidžiasi metų poezijos rinkiniuose- nominantuose. Nors dažniausiai tai pirma tokia gilesnė pažintis su poezija, bet iš patirties galima pasakyti – daugeliui metaforų ir simbolių kalba tampa artima ir suprantama, mėgstama laisvalaikiu arba inspiruojanti įvairius meninius ieškojimus.
Šie metai buvo išskirtiniai, nes sulaukta ne tik poezijos rinkinių autorių oficialaus leidimo viešai interpretuoti jų kūrybą, bet ir ypač garbingo svečio – poeto Tomo Venclovos, kurio knyga ,,Už Onos ir Bernardinų“ pakliuvo tarp nominančių. Tai gimnazistams (ką čia slėpti – ir jų mokytojoms) buvo papildomos įtampos ir vidiniai įsipareigojimai, juk poetas yra įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos rašytojų sąjungos premija, Maironio premija, pelnęs „Poezijos pavasario“ laureato vardą, tarptautinę Zbigniewo Herberto premiją ir dar daug kitų apdovanojimų.
Suprantama, kad mokiniai, įvairiomis formomis interpretuojantys šiuolaikinę poeziją, jau savaime traktuojami kaip susipažįstantys su kultūra, tačiau visada norisi siekti aukščiausių tikslų ir geriausios įmanomos kokybės. Integruotos literatūros, muzikos, dailės, teatro pamokos (ir popamokinės veiklos) tęsėsi daugiau kaip mėnesį. Sudėtingu ir pilnu netikėtumų bei sunkumų keliu vedė Vydūno gimnazijos mokytojos I. Bertulienė, L. Bručkienė, K. Remeikienė, K. Mickevičienė ir S. Želnytė, klasių auklėtojos K. Gedbudienė ir J. Dirginčienė. Visas gimnazijos kolektyvas už bendradarbiavimą ir ypač sklandų procesą dėkingas I. Kanto bibliotekos darbuotojai M. Baltramiejūnei.
Ypač malonu, kad poetas minėtame renginyje buvo ne tik atidus žiūrovas, bet renginio pabaigoje išsakė savo nuomonę, paaiškino tam tikrus kontekstus, pabendravo su gimnazistais, pagal jo eilėraščius kūrusiais dailės darbus. O išvažiuodamas iš Klaipėdos dar kartą pasidžiaugė, kad jo gimtajame mieste auga geras, stiprus jaunimas.
Jauniesiems interpretatoriams didžiulį įspūdį paliko Tomo Venclovos gyvybingumas ir intelektualumas, taip pat geranoriškumas ir dėmesys jaunajai kartai bei jos kūrybiniams polėkiams.
Pirmasis renginys ,,Kauno atžalyno“ padalinyje, nors dėl force majeure ir vėlavęs, baigėsi bendra nuotrauka, bendra pakylėta atmosfera ir bendru kultūriniu išgyvenimu, kurio pagrindą sudarė poezija, muzika, teatras ir dailė. Ar gali būti dar kas viltingiau ir geriau?
Sakysite – o kaip antrasis renginys? Buvau, poezijos klausiausi, Tomo Venclovos erudicija ir išmintimi gėrėjausi, o apie visa kita tegul ten dalyvavę profesionalūs žurnalistai parašo.
Parašykite komentarą