Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-23 |
1925-ųjų birželį į Klaipėdą atplaukė išskirtinis laivas. Ir nors jo savininkai buvo nusprendę užsiimti komercija, o ne švietimu, tuometinė Uosto direkcija dėl savanaudiškų paskatų nutarė netaikyti šiam laivui jokių rinkliavų.
Tų metų birželio 20 d. laikraštis „Klaipėdos žinios“ pranešė, kad į uostą atvyks „Fleinerio rotorlaivis“. „Visur kalbama apie naują išradimą – rotorus ir pritaikymą jūreivystei. Laivas važinėja Baltijos jūroj propagandos tikslais: iš Karaliaučiaus atvyks Klaipėdon š. m. birželio mėn. 23 d. ir išbus čia dvi dienas. Rotorlaivį „Buckau” klaipėdiečiai galės apžiūrėti ir su juo išplaukti net jūron. Už apžiūrėjimą reikalinga mokėti 2,50 lito, o už važiavimą jūron 10 litų. Draugijos, sąjungos ir mokyklos gauna kiek nuolaidos, tačiau Jūros Draugijai pavyko išsiderėti už jos narių važiavimą į jūrą išimtiną atlyginimą – 3 litus. Važiuojant jūra bus daromi lengvai suprantami moksliški aiškinimai ir lietuvių kalba Uosto viršininko p. Stulpino. Plaukiojant grieš kapela, be to dalyviai galės pasistiprinti gerame laivo restorane bei svetainėje“, – anonsavo laikraštis.
Dieną prieš tai šio laivo vizitą aptarė Uosto direkcija. „Kadangi paaiškėjo, kad už rotorlaivo „Buckau“ apžiūrėjimą ir plaukiojimą ant jo paskirtas gana aukštas mokesnis /2.50 bei 10 litų/, kad daromos visos pastangos pritraukti kuodaugiausia mokančios publikos ir kad tokiu būdu sekami netiek mokslo ir švietimo, kiek komercijos tikslai, – tai Uosto Direkcija nutarė: Paliuosuoti rotorlaivo „Bukau“ nuo Uosto rinkliavų sąlyga, kad Klaipėdos Uosto tarnautojams ir darbininkams būtų leista apžiūrėti „Buckau“ be jokio mokesnio“, – rašoma šio posėdžio protokole.
Šis laivas buvo tapęs pirmuoju, kuriame praktiškai pritaikytas vokiečių fiziko Gustavo Magnuso 1843 metais atrastas jo vardu pavadintas efektas, kuomet orui netolygiai aptekant besisukantį vamzdį, susidaro jėga, nukreipta statmena oro judėjimo kryptimi. Kitas vokietis Anton Flettner 1920 m. pagal šį dėsnį sukūrė sistemas, kurios galėtų padėti varyti laivus. 18,3 m aukščio ir 2,8 m skersmens dviejų vamzdžių varikliai 1924 m. buvo išbandyti burinėje 54 metrų ilgio škunoje „Buckau“ – laivas buvo pertvarkytas statykloje Kylyje.
Anot „Klaipėdos žinių“, „Buckau” į uostą įplaukė birželio 23-osios rytą, 7.25 val. „Staiga pasirodė Kuršių įlankoje (marėse) niekad dar čia nematytas žalias latras su dviem paslaptingais abiejuose laivo galuose geltonais ne tai kaminais (bet jiedu nerūksta ir sukasi…!) ne tai bokštais (tik ir vėl – visai ne smailios jiedviejų viršūnės, kaip bokštų paprastai būna, ir jiedu taip pat sukasi..!). Tik didžiulėmis raidėmis šone išrašytas pažymėjimas „Rotorschiff Buckau“ įspėja, kad tai ir esama tų dviejų paslaptingų, visai naujų varomosios jėgos gamintojų – rotorų bokštų. Iš gražiųjų Smiltinės vasarnamių ir Kopgalio žvejų namukų pasipylė į įlankos krantą maloniai nustebinti vos iš miego akis tepratrynę vasarotojai ir senai jau sukilusios žvejų šeimos, o taip pat Klaipėdos uosto krante ir ypač Šiaurės Rago gale rinkosi nuolat daugiau žiūrėtojų, nustebusiais linksmais žvilgiais belydinčių kaip veidrodys lygiu įlankos vandens paviršiumi rotorų bokštams besisukant gana greitai bešliaužiantį nematytąjį laivą. Ne iš vienų pagyvenusio vyro lopų girdėjau: „Nemažiau mūsų tėvus turėjo stebinti kadaise išvystas pirmą kartą garlaivis..“. Motorlaivis „Buckau“, išdidžiai prislinkęs, sustojo Akmenės (Dangė) įtakoje į įlanką ties Uosto inspekcija, pasiryžęs dvi dieni rodyti klaipėdiečiams ir iš toliau užklydusiems smalsuoliams savo rotorų bokštų slėpinius“, – rašė laikraštis.
Vėliau jis informavo, kad „praktiški bandymai su „Buckau“ vežant važtą tuo tarpu vis dėlto nedavė ypatingų vaisių“.
„Bandyta juo vežti anglis iš Anglijos į Vokietijos uostus neapsimokėjo. Reikia vis dėlto pažymėti, kad tai tik pirmas bandymas. Prisiminkime pirmuosius garlaivius. Ištisus dešimtmečius technika vargo, kol sumažino ir suprastino garo mašiną, kol sudarė daugiau erdvės vežamai važtai. Taip ilgai buvo laukta kol jie prasidėjo apsimokėti, o rotorlaivis vis dėlto turi didesnių perspektyvų. Paskutiniuoju metu rotorlaivio savininkas „Hanseatische Rotorschiff A. G.“ b-vė su Flettneriu priešaky laivą „Buckau“ perdirbo i keleivinį. Įtaisyta erdvios talpos keleiviams ir reikia tikėtis, keleiviu vežimas laivui apsimokės žymiai geriau. Patobulėjus rotorlaiviams galima laukti, kad keleivis ir prekių važma sumažės lig 25 proc. Nestebėtina, kad praktiški amerikiečiai daro pastangų „Buckau“ nupirkti, tačiau jo dar neparduoda. Tuo tarpu bendrovė pasiryžusi laivą propagandos tikslais rodyti Pabaltjūrio uostuose. Ačiū R. Meyhoeferio firmai tenka šį naują išradimą pamatyti ir Klaipėdoj, taigi patartina, kas gali pasinaudoti tokia reta proga“, – rašė „Klaipėdos žinios“, informavusios, kad šio unikalaus laivo apžiūrėti buvo atskridęs ir krašto apsaugos ministras Teodoras Daukantas.
„Buckau“ birželio 25 d., 14 val., iš Klaipėdos išplaukė į Stokholmą.
1926 m. kovą laivas buvo pervadintas į „Baden Baden“ ir išplaukė į Niujorką, aplankydamas dar ir Pietų Ameriką. Žurnalisto, jūreivystės istoriko Venanto Butkaus duomenimis, laivas 1931 m. nuskendo Karibų jūroje.
Išradimui ekonomiškai nepasitvirtinus A. Flettneris savo jėgas nukreipė kitiems projektams.
Prie rotorinio variklio laivų sugrįžta 1985 metais, kai garsaus okeonologo Žako Ivo Custo užsakymu 10,2 metrų aukščio ir 1,35 metrų pločio vamzdžiai buvo sumontuoti jo 31,4 metrų ilgio mokslinių tyrimų laive „Alcyone“.
Į Klaipėdos uostą dar vienas rotorinis laivas atplaukė po 86 metų pertraukos – 2011-ųjų rugsėjo 2-osios rytą čia apsilankė su Vokietijos vėliava plaukiojantis „E-Ship 1“, turintis keturis vėjo rotorius. Jis tada į Klaipėdos konteinerių terminalą atgabeno šešių vėjo jėgainių dalis, skirtas vėjo jėgainių parkui Šilutės rajono Čiūtelių gyvenvietėje. Šis laivas priklauso vienai didžiausių vėjo jėgainių gamintojų pasaulyje, Vokietijos kompanijai „Enercon GmbH“.
Viešai prieinami duomenys rodo, kad ši technologija pastaruoju metu dėl aplinkosauginių tendencijų išgyvena pakilimą. Vien kompanija „Norsepower Rotor Sails“ skelbia, jog iki pirmo šių metų ketvirčio jau yra įdiegusi ją 25-iuose laivuose, o artimiausiuose planuose yra dar 16 laivų. Šių metų pradžioje kompanija „Stena Line“ paskelbė, kad nuo sausio 23 d. maršrutu Belfastas–Heišamas pradeda plaukioti naujas keltas „Stena Connecta“ su dviem „Norsepower Rotor Sails“ „burėmis“, padedančiomis sutapyti iki 9 proc. kuro.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą