Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-08-01 |
773-iojo Klaipėdos gimtadienio proga penktadienio vakarą Teatro aikštėje surengtos ceremonijos metu įteiktos regalijos naujam miesto garbės piliečiui dalininkui Edvardui Malinauskui ir kultūros magistru išrinktam aktoriui Rimantui Pelakauskui.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Sprendimą suteikti garbės piliečio vardą E. Malinauskui Klaipėdos miesto taryba vienbalsiai priėmė birželio pabaigoje. Jis tapo jai 24-uoju uostamiesčio garbės piliečiu.
Prašymą E. Malinauskui suteikti šį vardą pasirašė kelių vietos kūrybinių organizacijų vadovai, buvę merai. Akcentuota, jog Edvardas Malinauskas Klaipėdoje gyvena beveik 80 metų, nuo 1946-ųjų, jo tėvai dar prieš karą buvo įsikūrę Klaipėdoje.
„Nėra Klaipėdoje kito tokio žmogaus, kuris būtų taip atviras savo aplinkai, savo miestui, tapatus jo dvasiai. Ir uostamiestyje turbūt nėra žmogaus, kuris nepažintų Maestro ar bent nebūtų matęs jo nutapytų jūrų. Paskyręs Klaipėdai savo kūrybą, jis tapo jai artimu ir žinomu. Ačiū Dievui, kad yra Klaipėdoje toks žmogus“, – prašyme cituojamas tapytojas Juozas Vosylius.
1969 metais E. Malinauskas kartu su dailininkais bendraminčiais įkūrė vaikų dailės mokyklą, šiandien žinomą kaip Adomo Brako dailės mokykla, ir dešimtmetį jai vadovavo.
„Parodžiau turtą, kurį turime – jūrą“, – renginio metu pademonstruotame video siužete sakė E. Malinauskas, pasidalinęs, kad piešti pradėjo dar vaikystėje.
„Aš įaugau į Klaipėda, o ji į mane“, – sakė dalininkas.
Užlipęs ant scenos jis palinkėjo klaipėdiškiams niekada nepamatyti tokios Klaipėdos, kokią jam teko pamatyti 1946-aisiais.
R. Pelakauskas pagerbtas už reikšmingą ir ilgametį indėlį į Lietuvos teatro meną, aukštą profesinį meistriškumą, kūrybinę veiklą Klaipėdos dramos teatre bei svarų vaidmenį puoselėjant ir stiprinant Klaipėdos miesto kultūrinį identitetą.
Nuo 1980-ųjų Klaipėdos dramos teatre R. Pelakauskas sukūrė dešimtis vaidmenų, taip pat vaidino Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bei Klaipėdos jaunimo teatro spektakliuose. R. Pelakauskas dėstė režisūrą Klaipėdos universitete, inicijavo ir režisavo įvairius viešuosius miesto renginius, dirbo miesto savivaldybės taryboje bei aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.
„Mano profesija – tai mano gyvenimo būdas“, – pristatymui skirtame vaizdo siužete sakė aktorius.
Jis teigė, kad nors ir yra „kolonistas“, bet jo šaknys jau labai giliai įleistos Klaipėdoje, kurią labai myli.
„Nematau kito teatro, kuriame norėčiau dirbti. Aš čia savo vietoje jaučiuosi“, – apie Klaipėdos dramos teatrą sakė R. Pelakauskas.
Užlipęs ant scenos aktorius teigė, jog jam yra didžiulė garbė „būti sužieduotam su Klaipėdos miestu“, kuriame praleido jau 49 metus.
Pasak R. Pelakausko, gyvenimas yra paremtas dviem didžiuliais stulpais – kūryba, kuri nėra vien tik menas, ir meile, tad jis linkėjo visiems mylėti ir kurti.
Jei mecenato žodis “kolonistas“ susaistytas su Klaipedos kraštu, tai galima daryti prielaida kad mecenatas yra germanų kilmes nes germanu ar kitaip vokiečiu prigimties žmonės su 17-18 amžiaus žodžio naujadaru „kolonizatorius“ dar ankstesniuose amžiuose lietuvių, prūsų tautas kruvinais karais ir kitaip išstūmė iš Nemuno krašto, Klaipėdos krašto vietovių ir dabartyje naudojamu modernia reikšme „kolonizavo“ tuos kraštus. Tad jei pas mus nusišlifavo atmintis iki pataikūniškos interpretacijos dėl praeities ir jei mes nebandome atkūrinėti tikrąja tiesa, tada lai klaipėdiečiai būna kolonizatoriai.
Sveikinimai miesto senbuviui dailininkui ir ilgamečiam aktoriui.
Klaipėda turi kūrėjų ir tuo gali didžiuotis. Kitą kartą renginys bus sklandus ir su savo muzikantais, vedėju. Su labomis dienomis
Vytautas, klapėdiškis iš Vilniaus
Pritariu. Prasmingas , tačiau prastai organizuotas renginys !
Prasmingas renginys prastai padarytas. Labai chaotiškas
Vadinasi,miesto taryba ir valdyba nežino kaip surinkti ir atrinkti miesto renginių organizatorius
Kada nustosite kalbėti, rašyti „ant scenos“?!!!. Lietuvių kalboje tokio posakio NĖRA!!! Tai reikia įsikalti sau į galvą visiems laikams! Lietuviškai sakoma:užlipti Į SCENĄ, SCENOJE, arba užlipti ANT SCENOS PAKYLOS (!), tik ne ANT SCENOS, kas beje, yra vertimas iš užsienio kalbų! Kodėl tada nesakote:„katinas įlipo ANT MEDŽIO“??!…
Čia jau Jūs neteisus. Pasiskaitykite Kalbos praktikos patarimai, pusl.19- 22. Juk nesakome užlipti į stalą, kaip ir nesakome ,,įlipti ant medžio”. Dar priklauso , kokie veiksmažodžių priešdėliai.
Prasmingas renginys prastai padarytas.
Graži, prasminga tradicija. Nedaug tokių turime. Verta saugoti ir branginti. Tačiau… Koks chaotiškas renginys! Jovalas visom prasmėm, nekalbant apie muzikinių numerių parinkimą. Po Bacho Čakona ,,palindo” ir gyvi, ir mirę magistrai, turint Kvintetą (varis visada šventę kilsteli) kodėl šventės pabaigoje pasirinktias net su įgarsinimu varganai skambėjęs styginių…maršas. Girdite: styginiai ir … maršas! Ir ką scenoje veikė Jarutis, Bialobževskis? Ką, neturime klaipėdiečių?! O techniniai dalykai… Apmaudu
Tikrai taip. Idzelevičiaus vardas ne toks parašytas, Gytis Tiškus priskirstas prie dar gyvų magistrų…
garbingi garbės piliečiai.Daugiau tokių Klaipėdai