Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-25 |
Naktį į sekmadienį, 4 valandą, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal, bus atšaukiamas vasaros laikas. Nors teigiama, kad rudenį laiko sukimas yra lengvesnis negu pavasarį, visgi žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę, o jautresniems – netgi tris savaites.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė sako, kad dažniausiai iš pradžių pajuntami miego sutrikimai.
„Įprastai vakarais mūsų organizme reguliariu metu pradeda gamintis melatoninas, kuris paskatina mus eiti miegoti. Visgi, atsukus valandą atgal, išsiderina melatonino gamybos procesas – ji prasideda vėliau nei įprastai, dėl ko vakare mums sunkiau užmigti. O užmigę vėliau nei esame įpratę, sekantį rytą prabusime nepailsėję. Nuovargį po to gali lydėti nerimas, padidėjęs streso lygis, išsiblaškymas, suprastėjęs darbingumas“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.
Dėl to, anot vaistininkės, pereinamasis laikotarpis bus sunkesnis tiems, kurie yra įpratę keltis itin anksti rytais. Ji priduria, kad su iššūkiais taip pat gali susidurti širdies ir neurologinių sveikatos problemų turintys žmonės bei kenčiantys nuo depresijos.
„Jeigu galite – pailsėkite sekmadienį. Kadangi laikrodis bus sukamas naktį iš šeštadienio į sekmadienį, patariama paskutinę savaitės dieną praleisti ramiai. Tad namų ruošos darbus ar didesnius planus, esant galimybei, nukelkite kitai dienai, o vietoje to pailsėkite šią dieną ir nepervarkite prieš pirmadienį“, – pataria vaistininkė.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Jurgita Jankauskienė taip pat tikina, kad dažną žmogų dėl laiko sukiojimo vargina mieguistumas arba sunkumas užmigti, išsiblaškymas, nuovargis, net emociniai svyravimai. Pasak jos, kiekvienas laiko pasikeitimas veikia žmogaus biologinį laikrodį – cirkadinį ritmą, kuris reguliuoja miegą, budrumą, apetitą ir net hormonų veiklą, tad jautresni žmonės gali susidurti su keletu sunkesnių dienų: gali greičiau pavargti, neišsimiegoti, jaustis mažiau žvalūs bei pastebėti emocinius, valgymo ir darbingumo pokyčius. Anot vaistininkės, jautresni biologinio ritmo pokyčiams dažniausiai būna miego sutrikimų turintys, pamainomis dirbantys ar vyresnio amžiaus žmonės. Specialistė pabrėžia, jog paprastai organizmui prireikia 2–5 dienų, kad prisitaikytų prie naujo laiko, tačiau kai kuriems šis procesas gali užtrukti net iki savaitės ar ilgiau.
Šią savaitę Ispanijos premjeras pareiškė, jog sieks, kad Europos Sąjungoje (ES) būtų atsisakyta laikrodžių sukiojimo.
„Atvirai šnekant, nebematau tame prasmės“, – sakė šios šalies vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas vaizdo įraše, kuris paskelbtas tinkle „X“. Jis pažymėjo, kad dauguma europiečių apklausose pasisakė prieš laiko skirstymą į vasaros ir žiemos. Taip esą ne taupoma energija, o du kartus per metus sutrikdomas biologinis žmonių ritmas. Todėl Ispanija, anot P. Sanchezo, sieks, kad nuo 2026 m. būtų atsisakyta laiko sukiojimo.
1980 m. įvestos priemonės tikslas yra esą geriau išnaudoti dienos šviesą.
Europos Komisija 2018 m. apklausė Europos piliečius. Nereprezentatyvus tyrimas parodė, kad prieš kasmetinį perėjimą nuo žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai yra 84 proc. žmonių. Tada tuometinis Komisijos pirmininkas Jeanas Claude Junckeris paskelbė, kad laikrodžių sukiojimas baigsis dar tais pačiais metais. Tačiau kad tai būtų iš tikrųjų patvirtinta, ES šalys turi susitarti, ar nori gyventi vasaros, ar žiemos laiku. Kadangi iki šiol sutarimo nėra, šis klausimas lieka neišspręstas.
Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos patarėjo komunikacijai Rido Jasiulionio, konsensusas dėl laiko sukinėjimo stabdymo ES iki šiol nėra pasiektas, o aplinkybės pasaulyje nulėmė, kad klausimas bendrijoje yra atidėtas į šalį.
„Dėl dabartinės geopolitinės padėties šis klausimas šiuo metu nėra tarp ES prioritetinių“, – Eltai pateiktame komentare teigia Prezidentūros atstovas.
„Šis klausimas turi būti sprendžiamas visų Bendrijos šalių konsensuso principu. Šiuo metu konsensusas dėl žiemos ar vasaros laiko pasirinkimo nėra pasiektas. Nėra konsensuso ir paties laiko persukinėjimo nutraukimo klausimu“, – tikina jis.
Pernai 60 EP narių iš įvairių šalių ir frakcijų pasirašė laišką, kurio adresatas – EK pirmininkė Ursula von der Leyen. Laišku Komisija buvo raginama greičiau spręsti šį klausimą.
„Lietuva, girdėdama ir kitų ES šalių nuomones, neatmestų galimybės įtraukti šį klausimą į diskusijas, kai 2027 m. pirmininkaus ES Tarybai“, – reziumavo R. Jasiulionis.
Parašykite komentarą