Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-25 |
2023 m gruodžio mėn. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) kreipėsi į Klaipėdos miesto tarybą su prašymu didinti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Šio klausimo svarstymo komitetuose metu buvo iškeltą įvairių klausimų dėl rinkliavos mokesčio dydžio pagrįstumo ir tokio padidinimo pagrindimo skaidrumo. Prieš Kalėdas savivaldybės taryba pritarė mero siūlymui tokią vietinę rinkliavą padidinti nuo 33 iki 37 proc. Priimant sprendimą taip pat buvo duotas ir pavedimas Kontrolės ir audito tarnybai buvo atlikti auditą, įvertinant, ar pagrįstas vietinės rinkliavos dydis.
Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolierės Daivos Čeporiūtės vadovaujama Kontrolės ir audito tarnyba atliko auditą ir 2024 m. rugsėjo 26 d. paskelbė audito atskaitą. Ataskaitoje nurodyta, jog KRATC sąnaudos ne visais atvejais patirtos pagrįstai. Mane kaip profsąjungietį sudomino šis ataskaitos sakinys: „Bendrovė nesilaikė privalomo reikalavimo registruoti ir viešai skelbti kolektyvinę sutartį, nes kolektyvinė sutartis iki šiol nepaskelbta ir neįregistruota kolektyvinių sutarčių registre.“
Neviešinama kolektyvinė sutartis iškarto sukėlė aibę klausimų, todėl spalio 2 d. kaip tarybos narys kreipiausi į bendrovę, prašydamas pateikti informaciją apie kolektyvinės sutarties sudarymo aplinkybes bei naujos kolektyvinės sutarties projektą (tuo metu vyko derybos dėl sutarties atnaujinimo).
Spalio 15 d. gavau atsakymą, kad yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, o dėl naujos vyksta derybos. Ir jokios prašomos informacijos. Trumpai tariant – pasiuntė. Teko kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu įpareigoti bendrovę pateikti prašomą informaciją. Ir pagaliau spalio 23 d. mane pasiekė kolektyvinės sutarties tekstas.
Pirma, į ką atkreipiau dėmesį, tai – kas pasirašė sutartį. 2018 metų gruodžio 31 d. sutartį pasirašė KRATC direktorius Šarūnas Reikalas ir profesinės sąjungos pirmininkas Artūras Žičkus, kuris tuo metu buvo Teisės skyriaus viršininkas. Paprastai tokias pareigas užimantis asmuo atstovauja darbdaviui, bet ne darbuotojams. Bet įsigilinus į sutartį, įtarimas, kad sutartis sudaryta administracijos administracijai, tik stiprėja ir supranti, kodėl yra toks didelis nenoras ją viešinti. Reguliariai dalyvauju derybose dėl tokių sutarčių sudarymo ir mūsų komanda turi pasidariusi Lietuvoje pasirašytų kolektyvinių sutarčių analizę. Panašios sutarties su tokiomis garantijomis ir socialinėmis išmokomis neteko aptikti.
Taigi, mokykitės, kaip reikia sudarinėti kolektyvines sutartis:
Tais atvejais, kai Darbo kodekse išeitinė išmoka nėra numatyta, darbdavys įsipareigoja išmokėti darbuotojui 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę (KS 2,6 punktas). Net ir nutraukdami darbo sutartį savo noru gaunate išeitinę išmoką. Kur dar egzistuoja tokia nuostata?
Dvi papildomos atostogų dienos darbuotojams jau nieko nestebina, bet bendrovė įveda ir naujus standartus siekdamas padėti darbuotojui vykdyti jo šeimyninių, ar jiems prilyginamų (kas tai?), įsipareigojimų vykdymą. Darbuotojas gali vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, ar dėl kitų pagrįstų priežasčių gali neatvykti į darbą — iki vienos darbo dienos, bet ne dažniau nei kartą per mėnesį. Na, dar ir siekdamas geros visų darbuotojų sveikatos būklės darbdavys leidžia darbuotojui neatvykti į darbą dėl darbuotojų ligos 4 dienas per kalendorinius metus, darbuotojui nesikreipiant į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Neatvykti į darbą dėl šios priežasties galima ne daugiau negu dvi darbo dienas iš eilės.
Vadovai savęs taip pat neskriaudžia. Vadovaujančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama pusantro karto daugiau. Nors darbo kodeksas nurodo, jog už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu. Taip įvedama 4 darbo dienų darbo savaitė vadovaujantiems darbuotojams bei darbdavio nustatytiems darbuotojams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu NE MAŽIAU kaip penktadalį visos darbo laiko normos. Nors pagal šitą formuluotę gali ir visai nesirodyti darbe. Dar pridedame įmonės transportą, laikomą namuose (matomai labai reikia dirbant nuotoliniu būdu). Darbostogos, ne kitaip. Darbdavys kompensuoja darbuotojui jo nedarbingumo laikotarpiu negauto atlygio pastoviosios dalies ir „Sodros“ išmokėtos ligos išmokos skirtumą pagal Sodros duomenis.
Ir ypač dosnios socialinės išmokos. Sumos nurodytos MMA (Minimali mėnesinė alga). Skliaustuose nurodyta suma nuo 2025 m. sausio 1 d.:
pašalpa prieš mokslo metų pradžią – Iki 1 MMA arba 924 (1038) Eur.
Pašalpa mirus darbuotojo šeimos nariui – 5 MMA arba 4620 (5190) Eur.
Finansinė pagalba gaisro ar kitos stichinės nelaimės atveju, kai nukenčia jų vienintelis gyvenamasis būstas – iki 10 MMA arba 9240 (10380) Eur.
Pašalpa esant sunkiai materialiniai padėčiai bei kitoms svarbioms aplinkybėms – iki 5 MMA arba 4620(5190) Eur.
Pašalpa gimus darbuotojo vaikui – 3.5 MMA arba 3234(3633) Eur.
Dovana darbuotojo vedybų proga iki 2 MMA arba 1848(2076) Eur.
Dovana darbuotojų asmeninių jubiliejų proga. Kas 5 metai pasikartojantys gimtadieniai, pradedant 25 metų gimtadieniu -1.5 MMA arba 1386(1557).
Visoje šitoje istorijoje nesuprantamas KRATC valdybos vaidmuo. Pasirodo, prisiimant tokius įsipareigojimus, nereikia jokio leidimo nei iš valdybos, nei iš akcininkų. Valdyba tik buvo informuota apie jau įvykusį faktą. Kai auditas atkreipė dėmesį į šią sutartį, KRATC pradėjo sutarties atnaujinimo procesą ir dabartinė vadovė Roma Budrienė spalio 21d. pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį bei apie tai geranoriškai informavo valdybą. Sutartis liko praktiškai nepakitusi.
Padidintos išmokos nutraukiant darbo sutartį savo noru ir šalių sutarimu (įvestas indeksavimas priklausomai nuo darbo stažo). Padidintas apmokėjimas vadovaujantiems darbuotojams už darbą poilsio ar švenčių dieną. Neliko nedarbingumo laikotarpiu negauto atlygio kompensacijos. Profesinei sąjunga padidinta mėnesinė išmoka nuo 700 iki 100 Eur. per mėnesį.
Kaip nustatė audito tarnyba, kolektyvinės sutarties įsipareigojimams vykdyti buvo skirta 396 300 Eur, kas sudaro 5 proc. viso darbo užmokesčio sąnaudų. Dabartinė bendrovės vadovė R. Budrienė kontrolės komiteto posėdyje patikslino, jog šie įsipareigojimai yra tik 1,27 procento nuo įmonės apyvartos.
Jei ieškote gerovės valstybės – kreipkitės į KRATC. Gyvena ir vargo nemato, tuo labiau, kad visą šitą malonumą apmoka Klaipėdos regiono gyventojai mokėdami vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Ir visada galima savo gyvenimą pasigerinti, nes visą tai galima įtraukti į paslaugos savikainą, o bendrovės valdybai tokios smulkmenos neįdomios.
Kaip pastebėjo Kontrolės ir audito tarnyba, KRATC darbuotojams teikiamos papildomos naudos, kurios Klaipėdos miesto savivaldybės kolektyvinėje sutartyje nenumatytos ir neteikiamos Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Sutartis etalonas, ne kitaip. Ir turėtų būti siekiamybė ir kitoms savivaldybės valdomoms įmonėms bei įstaigoms. Tik niekaip neapsisprendžiu, kas turėtų inicijuoti kitų sutarčių korekciją pagal tokį pažangų pavyzdį – įmonių profesinės sąjungos ar Klaipėdos miesto tarybos nariai.
Visa, kas gaunama iš mokesčių mokėtojų turi būti ypač kontroliujama- to tikrai nėra. Kita vertus kodėl reikia taip pastoviai branginti paslaugas? Gal reikia taupyti vidines sąnaudas?
Piktina tai ,kad turint kelis objektus, moki pilną kainą už nevykdomą paslaugą ir tai neužtenka!!!!
Laukiu ,kada mokėsime nedidelę pastovią dalę ir tai ką tikrai sukaupiamia (atliekų).
Taip yra ES senbuvėse, o mes visdar stengiamės būti prosovietikum savo valstybės tarnybose.
Tai paaiškink man, išminčiau, kodėl ES senbuvėse (pvz. Vokietijoje) mokesčiai už atliekų tvarkymą yra 3-5 kartus brangesni nei Klaipėdoje?
Pagirtinas tarybos nario kruopštumas. Vėl balsuosiu už LVŽS. Vieninteliai adekvatūs ir darbštūs.
tai jie ir balsavo leisdami padidinti atliekų tvarkymo kainas, o dabar rėkauja
Tamošauskai, blogai dirbi. Tavo atstovaujamos profsąjungos nariai tokių gerų sąlygų nėra turėję. Daryk išvadas.
Straipsnio autorius manau nėra tikslus, kad visos papildomos naudos numatytos kolektyvinėje sutartyje įtrauktos į paslaugų savikainą. Kompensacijos nenumatytos įstatymu, pašalpos, dovanos ir kt. mokamos iš pelno. Taigi auditas to negalėjo nematyti. Pvz. Pagal Darbo kodeksą, darbuotojui išeinant iš darbo savo noru, išmoka nemokama. Kolektyvinėje sutartyje gali tokias išmokas numatyti jei turi pakankamai pelno. Miesto tarybos nariai ir nusprendžia kiek leisti įskaičiuoti į paslaugų savikainą pelno , o įmonei pagriįsti kodėl ir kokiems tikslams tas pelnas būtinas. Nemanau, kad dosnios dovanos, paśalpos ir kt. turi apmokėti klaipėdiečiai.
Tekste turi būti “…kiek leisti įskaičiuoti į paslaugų kainą pelno…”
Negi kairė nežino ką daro dešinė? Galėtų politikas Tamošauskas savivaldybėje užeiti pas tame pačiame pastate dirbantį vyr. specialistą Artūrą Žičkų, kuris tą „blogą” kolektyvinę KRATC sutartį kūrė ir tarpusavyje viską išsiaiškinti. Ir šiaip keistai atrodo: valdančiosios koalicijos partneris viešai bara savo kolegas ir merą (akcijų valdytoją), kad šie esą blogai įmones prižiūri. Marazmas 🙂
tai gal valstiečiai jau nebe Klaipėdos tarybos daugumos atstovai? renkant naują mero pavaduotoją vieninteliai balsavo prieš…
Gal ponui Tamošauskui, kaip ir kitiems politikams, derėtų atsakingiau tikrinti faktus. Nauja KRATC kolektyvinė sutartis įsigaliojo 2025 m. sausio mėnesį. Nuo senosios ji skiriasi kaip diena ir naktis. O kaltinti dabartinius darbuotojus ir vadovus už tai, ką prieš 8 metus prikūrė buvęs „aštuonkojis“ – nesolidu, švelniai tariant.
Visoje šitoje istorijoje nesuprantamas KRATC valdybos vaidmuo. Pasirodo, prisiimant tokius įsipareigojimus, nereikia jokio leidimo nei iš valdybos, nei iš akcininkų. Valdyba tik buvo informuota apie jau įvykusį faktą. Kai auditas atkreipė dėmesį į šią sutartį, KRATC pradėjo sutarties atnaujinimo procesą ir dabartinė vadovė Roma Budrienė spalio 21d. pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį bei apie tai geranoriškai informavo valdybą. Sutartis liko praktiškai nepakitusi.
Naujoji kolektyvinė sutartis:
https://sadmlt-my.sharepoint.com/personal/augustas_zvirblis_socmin_lt/_layouts/15/onedrive.aspx?id=%2Fpersonal%2Faugustas%5Fzvirblis%5Fsocmin%5Flt%2FDocuments%2FKS%2Fks%5F901%2Epdf&parent=%2Fpersonal%2Faugustas%5Fzvirblis%5Fsocmin%5Flt%2FDocuments%2FKS&ga=1
Argi nežinit, kad Italijos mafijis viena iš pirmųjų užgrobtų sričių- šiukšlės. Anksčiau mums mokėdavo už antrinių žaliavų- stiklo, metalo, makulatūros, tekstilės pridavimą, o dabar sumokame mes jiems. Kas pelno gavėjai?
Konservatorius ir politinės korupcijos byloje nuteistos partijos Liberalų sąjūdžio atstovus , kurie aršiai ” kovoja ” su mirusiais ir keičiant gatvių pavadinimus , o tai kas ” kraustos ” klaipėdiečių kišenes jiems nerūpi ? Negirdėjau nei vieno pasisakančio ar keliančios klausimus ” kas vyksta ” KRAC – e .
Būtent Liberalų sąjūdžio frakcija vieninteliai balsavo kad nedidinti atliekų tvarkymo kainų, o valstiečiai žalieji PADIDINO balsuodami už, tai bjauru žiūrėti į melą rašančius
KRATC mokėtojų sąskaita susikūrė ” gerovės ” gyvenimą . Linkiu sėkmės ir likusiems klaipėdiečiams tokios gerovės . Ačiū už paviešinimą LVŽS atstovui miesto taryboje Tamošauskui , o kur opozicijos veiksmai ?