Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-03 |
Šiandien Baltijos pajūris – neatsiejama vasaros tradicija, tačiau prieš du šimtmečius jūros bangos ir slenkančios kopos kėlė baimę. Tik XIX a. viduryje, sutvirtinus smėlynus pynutėmis ir želdiniais, pajūris tapo patrauklus poilsiui. Taip prasidėjo kurortų era, pakeitusi Lietuvos pakrantės veidą. Šia tema Lietuvos jūrų muziejuje rengiama paroda ,,Poilsiavimas Lietuvos pajūryje 1806–1939 m.“, kuri bus atidaryta prasidedant kitų metų poilsio prie jūros sezonui.
Nuo karališkų vaikštynių iki kurortų
Parodos kuratorius istorikas dr. Dainius Elertas sako, kad pajūrio kurortų idėja į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų Europos.
,,1793 m. Baltijos pakrantėje įkurtas Heligendamm kurortas, o 1813 m. Kuršių nerijoje – Krantas (Kranz), – pasakojo istorikas. – Palangoje maudyklės veikė jau 1824 m., o grafai Tiškevičiai pavertė miestą kurortu: 1877 m. iškilo kurhauzas, 1888 m. suteiktos kurorto teisės. Tarpukariu Palanga tapo prestižine vasarviete, o Šventoji kurortu paskelbta 1938 m.“
Iki XX a. pradžios maudynės jūroje buvo griežtai reglamentuotos. Palangoje vyrų ir moterų maudymosi laiką skelbdavo būgno dūžiai. Privatumo saugojimui XIX a. paplūdimiuose stovėjo maudynių vežimai – medinės kabinos ant ratų, leidusios moterims persirengti ir įbristi į jūrą nepastebėtoms. Tik XX a. pradžioje paplūdimiai tapo mišrūs, o maudymosi kostiumai – atviresni. Drąsioms moterims kartais tekdavo susidurti su pareigūnu, matuojančiu sijonėlio ilgį liniuote.
Įdegis ilgai buvo laikomas prastuomenės požymiu, todėl damos slėpėsi po skėčiais ir plačiabrylėmis skrybėlėmis. Tik Coco Chanel padėjo atrasti įdegio grožį, o tarpukariu paplūdimiai tapo spalvinga madai ir sportui atvira erdve.
Kelionė į pajūrį – prabanga ir nuotykis
Dr. D. Elerto manymu, pajūrio, kaip kurorto idėja, turėjo įtaką ir susiekimo plėtrai.
,,Iki XX a. pradžios į pajūrį vykta puskarietėmis, vėliau jau – tramvajais ir geltonais autobusais, – pasakojo istorikas. – 1904 m. Klaipėdoje pradėjo kursuoti elektrinis tramvajus, jungęs Biržą su Švyturiu. Geležinkelis atvėrė pajūrį vidutinių pajamų žmonėms: 1895 m. iš Berlyno į Klaipėdą kelionė truko 15 valandų. Kuršių neriją pasiekti padėjo garlaiviai ir keltai, o po 1935 m. Smiltynėje įsikūręs jachtklubas pritraukė buriuotojus.“
Poilsiautojai mėgavosi ne tik jūra, bet ir kultūra. Palangos kurhauze veikė skaitykla, vyko koncertai, parodos, šokiai. Smiltynės kurhauzas viliojo teniso kortais ir vasaros kavinėmis, o Nemirsetos kurhauzas garsėjo azartiniais lošimais. Paplūdimiuose buvo populiarios Pajūrio halės – kavinės su vaizdu į jūrą, kuriose buvo galima paragauti kavos, ledų ar užkandžių. Poilsiautojai leido laiką žaisdami badmintoną, tenisą, o tarpukariu Palangoje išpopuliarėjo ir gimnastikos pasirodymai kopose. 1933 m. Nidoje įkurta sklandymo mokykla suteikė kurortui išskirtinumo – sklandytojai tapo vasaros sensacija.
Vis dėlto, istoriko teigimu, XX a. pradžioje pasiturintys poilsiautojai dar vengė žvejų tinklų ir kvapų, tačiau netrukus atrado šviežios žuvies skonį ir bendravimo džiaugsmą. Žvejų valtyse ne tik pozuota nuotraukoms – už atlygį buvo galima paplaukioti jūroje.
Dizaine – praėjusio laiko nostalgija
Parodos dizainą kūria žinoma klaipėdiečių įmonė ,,Klemencov Group“. Dailininkas Anatolijus Klemencovas, ne kartą kūręs Jūros šventės atributiką, įvaizdį ir meninius objektus sako, kad jam ši tema išskirtinai įdomi.
,,Kurdami dizainą tiesiog mėgavomės praėjusio amžiaus idilišku grožiu, – dalijosi įspūdžiu dailininkas. – Tikimės, kad parodos stilistika padės jos lankytojams persikelti į tą laiką, kai pajūris iš atšiauraus kranto virto geidžiama atostogų vieta.“
Dr. D.Elertas į klausimą, kodėl verta prisiminti praėjusį laiką, atsakė, kad istorija primena, kad poilsis prie jūros – ne tik gamtos dovana, bet ir ilgo kultūrinio proceso rezultatas.
,,Tai – mūsų paveldas, kurį turime saugoti ateities kartoms“, – sakė istorikas.
Parodos kūrimą finansuoja Lietuvos kultūros ministerija.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą