Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-09-21 |
Šeštadienį prie Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios žmonės rinkosi ne mišioms – jie laukė, kol Birutė Skaisgirienė, knygos „Klaipėdos monumentalioji dailė: freskos ir vitražai. Detektyvai bei istorijos“ autorė, pradės ekskursiją, skirtą supažindinti su šventovėje esančiais meno kūriniais.
Kamilės Palekaitės nuotr.
Pirmiausiai B. Skaisgirienė su bažnyčios referente Goda Povilaityte nukėlė į laikotarpį, kada ir buvo pastatyti maldos namai. Tai buvo vienintelė Baltijos šalyse sovietmečiu pastatyta bažnyčia.
„Čia buvo vien pelkės. Žmonės atsimena, kai bulves, morkas augino“, – pasakojo G. Povilaitytė.
1957-ais buvo padėtas kertinis akmuo ir prasidėjo sausinimo darbai. Anot referentės, laidojant kunigus šventoriuje buvo sunku iškasti duobes, nes žemė čia pilna statybinių šiukšlių.
Centrinę bažnyčios freską nutapė dailininkas Antanas Kmieliauskas. Jame pavaizduota Šv. Mergelė Marija su Jėzumi rankose – jie stebi žmonių negandas sau po kojomis. Už šį darbą A. Kmieliauskas buvo pašalintas iš dailininkų sąjungos, kas tuo metu reiškė karjeros pabaigą.
„Niekada taip arti šitos freskos nesu stovėjusi. Tiesiog gniaužia kvapą siužetas ir didybė“, – dalinosi B. Skaisgirienė.
Ji pastebėjo autoriaus paliktą raštelį dešiniajame iliustracijos kampe, liudijantį apie kūrinio atsiradimo aplinkybes.
Pakėlę galvas žiūrovai pamatė ir Juozo Vosyliaus ištapytą kupolą. Tai yra naujausias maldos namų kūrinys. Darbe vaizduojami keturi kulminaciniai Jėzaus Kristaus motinos gyvenimo etapai – apsireiškimas, Jėzaus gimimas, nukryžiavimas ir karūnavimas. Kupolo dizaino paprastai nėra galimybės pamatyti, tačiau jo epizodai yra iškabinti ir ant bažnyčios dešinės sienos.
Kairiojoje altoriaus pusėje – freska „Kristaus krikštas“. Ji vaizduoja Biblinę istoriją, kai Jonas krikštytojas įkrikščionina Jėzų. Idėja J. Vosyliui kilo perskaičius Senojo testamento Izaijo knygos žodžius „Rasokite, dangūs, iš aukštybių ir debesys išlykite teisumą“. Paveiksle daug simbolinių elementų – vaivorykštė, reprezentuojanti amžinąją šviesą, tikėjimą, degantis erškėčių vainikas, baltas balandis ir kiti. Ekskursijos gidė pasakojo, kad čia Jėzus rodomas pasiruošęs 40-ies dienų pasninkui – kupinas pasitikėjimo ir vilties.
Dešiniojoje altoriaus pusėje esančią freską „Dievas Tėvas“ nutapė Angelė Banytė. Jame irgi matomas balandis bei degantys erškėčiai. Taip pat vaizduojamas ir arkangelas Gabrielius, laikantis rankose svarstykles ir kalaviją – taip bandoma parodyti, kad Teismo dieną kiekvienam bus atseikėta už nuopelnus. Tarp angelo ir pragaro einanti juosta su lotyniškais žodžiais išvertus primena septynias didžiąsias nuodėmes.
Vitražus Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčiai sukūrė Jaunius Erikas Kaubrys. Kadangi dirbtuvių Klaipėdoje nebuvo, menininkui teko įsikurti Kaune, prie tėvų namų. Tuo metu buvo sunku rasti tinkamą stiklą vitražams, tad J. E. Kaubrys turėjo pats sugalvoti, kaip suteikti stiklui norimą spalvą. Esą buvo norėta, kad vitražuose atsispindėtų lietuvių liaudies menas.
J. E. Kaubrio vitražai puošia ne tik pirmo aukšto interjerą, bet ir bokštą.
„Aš einu į šitą bažnyčią kiekvieną sekmadienį, turiu laiko įsižiūrėti į visas tas detales, bet vis tiek tu kiekvieną kartą ateini ir kažką naujo sužinai. Tiesiog myli savo miestą, nori juo grožėtis“, – sakė ekskursijoje dalyvausi gidė Aistė Gintilienė.
Parašykite komentarą