Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-29 |
„Jei kas nutiks, juk yra draudimas“ – tokia nuostata vis dar vadovaujasi dalis vairuotojų. Nors privalomasis civilinės atsakomybės draudimas po eismo įvykių atlygina žalą nukentėjusiesiems ar jų turtui, yra keli „bet“ – situacijos, kuomet ją vėliau gali tekti padengti pačiam vairuotojui.
„Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kuriuo turi būti apsidraudę visi vairuotojai, skirtas atlyginti žalą, padarytą kitiems eismo dalyviams ar jų turtui, tačiau tai nereiškia, kad vairuotojas visais atvejais išvengs finansinės atsakomybės. Kiekvienam, sėdančiam prie vairo, svarbu žinoti atvejus, kuomet įvykiai laikomi nedraudžiamaisiais, o žala gali būti išieškoma iš kaltininko“, – komentavo ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Draudimas – ne visuomet vienodas
Nors dažnai vairuotojai mano, kad privalomasis civilinės atsakomybės draudimas skiriasi tik kaina, iš tiesų, skiriasi ir jo suteikiama vertė – nuo pagalbos kelyje apimties iki automobilio transportavimo po eismo įvykio ar papildomų paslaugų, pavyzdžiui, pagalbos prakiurus padangai, užsitrenkus durelėms ar išsikrovus akumuliatoriui. Draudimo bendrovės taip pat dažnai siūlo įvairias akcijas, nuolaidas drausmingiems vairuotojams bei papildomas naudas, todėl prieš sudarant sutartį verta į tai atidžiau įsigilinti.
Pasak M. Balinsko, tiek draudikams, tiek klientams svarbu, kad žalų atlyginimo procesas būtų kuo sklandesnis, aiškesnis ir paprastesnis, todėl draudimo apsaugomis, nedraudžiamaisiais įvykiais ir papildomomis draudimo vertėmis būtina pasidomėti iš anksto, o ne po įvykio, kai ką nors pakeisti jau būna per vėlu.
Draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, per metus fiksuojama daugiau nei 16 tūkst. transporto priemonių įvykių, susijusių su vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Dažniausiai eismo įvykių metu apgadinami automobiliai, nuverčiami kelio ženklai ar atitvarai, apgadinami apšvietimo stulpai ar gyvenamųjų namų tvoros.
Viena dažniausių ir griežčiausiai draudikų vertinamų situacijų, kuomet finansinė atsakomybė po eismo įvykio tenka pačiam vairuotojui – transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Jei eismo įvykio metu buvo sužaloti žmonės ar padaryta didelė turtinė žala, atlyginama suma gali siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
Dar viena griežtai vertinama situacija – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Kai kurie vairuotojai klaidingai mano, kad pasišalinę iš įvykio vietos išvengs atsakomybės. Iš tiesų, jei nustatoma, kad vairuotojas sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, draudimo bendrovė iš kaltininko taip pat gali regreso tvarka susigrąžinti nukentėjusiesiems išmokėtas sumas.
Nemalonių pasekmių gali kilti ir tuomet, kai prie vairo sėda žmogus, neturintis teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonės arba apskritai neturintis vairuotojo pažymėjimo, todėl automobilių savininkams svarbu atsakingai įvertinti, kam patiki savo transporto priemonę.
Jei draudžiant automobilį nenurodoma, kad juo naudosis ir kiti asmenys – pavyzdžiui, šeimos nariai, draugai ar mažesnį vairavimo stažą turintys vairuotojai, tokiais atvejais draudimo bendrovė, priklausomai nuo sutarties sąlygų ir aplinkybių, gali mažinti išmoką, o dalį nuostolių gali tekti padengti pačiam vairuotojui ar transporto priemonės savininkui.
Ne visi vairuotojai žino, kad transporto priemonės naudojimo paskirtis taip pat turi reikšmės draudimo apsaugai. Jei automobilis naudojamas pavėžėjimo, keleivių vežimo ar kitai komercinei veiklai, rizika – kur kas didesnė nei juo naudojantis asmeninėms reikmėms.
Taigi, jei sudarant draudimo sutartį nebuvo nurodyta, kad automobilis bus naudojamas komerciniais tikslais, o eismo įvykis įvyko vykdant tokią veiklą, taip pat gali kilti ginčų dėl draudimo apsaugos apimties ir atsakomybės.
Tyčinių veiksmų draudimas neatlygina
Draudimo apsauga netaikoma ir tais atvejais, kai žala padaroma tyčia. Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmė – apsaugoti nuo netikėtų įvykių, todėl sąmoningai sukeltas eismo įvykis ar tyčinis turto sugadinimas laikomas nedraudžiamuoju įvykiu. Tokiais atvejais visas finansines pasekmes tenka prisiimti pačiam žalą sukėlusiam vairuotojui.
Jei eismo įvykis kyla dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės, pavyzdžiui, kai vairuotojas laiku nesustabdo automobilio dėl nusidėvėjusių padangų, atsakomybė taip pat tenka pačiam vairuotojui.
„Saugus vairavimas, atsakingas elgesys po eismo įvykio ir sąžiningai pateikta informacija padeda išvengti situacijų, kai tenka ne tik atlyginti žalą nukentėjusiesiems, bet ir pačiam vairuotojui padengti dideles finansines išlaidas“, – pabrėžė M. Balinskas.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą