Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-08-26 |
Žinomas psichologijos pradininkas Zigmundas Froidas manė, kad narcisizmas* (mažais kiekiais) būdingas kiekvienam žmogui. Tačiau perteklinį jo kiekį žmoguje aprašė kaip patologinę savimeilę. Psichologijoje bei psichiatrijoje perteklinis narcisizmas pripažįstamas kaip asmenybės sutrikimas, vadinamasis narcisistinis asmenybės sutrikimas. Paprastai narcisizmas veikia kaip kompensacinis nepilnavertiškumo komplekso mechanizmas. Tai psichologijos teorija.
Praktikoje vis labiau susiduriame su asmenybėmis, kurios, neprofesionalų nuomone, turi ydų, kurias galėtume vadinti ligomis. Ryškiausiai mes tai pastebime žiūrėdami ne tik į D. Trumpą ar V. Putiną, bet ir kitus lyderius kaip, pvz., Kim Jong Unas. Tiesa, paskutinis bent atrodo kiek įprasčiau.
Paprastai narcisizmas veikia kaip kompensacinis nepilnavertiškumo komplekso mechanizmas. Narcizai paprastai nesugeba priimti priešingos nei jų nuomonės galimybės, todėl kitokios nuomonės atmetamos su pykčiu, o kartais net ir agresyviai.
Kaip ir kodėl formuojasi esminiais asmenybės įsitikinimai, aprašiau neseniai išleistoje knygoje „Kaip išvengti grupinio idiotizmo“, tačiau dabar tema kita – kaip randasi situacinis narcisizmas, nes net minėtos asmenybės negimė su šiuo ryškiu bruožu. Manau, kad vaikystėje ir Šiaurės Korėjos lyderis daugiau buvo panašus į „normalų“ žmogų.
Taigi, kaip randasi (įgyjamas) situacinis narcisizmas? Mechanizmas yra žinomas. Žmogus, nepriklausomai nuo jo lyties ir amžiaus, gali patekti į situaciją, kai tampa lyderiu. Jei tai tik vienkartinis atvejis, tai nieko ypatinga neatsitinka. Tačiau visai kas kita, kai viskas kartojasi. Sakykim, sportininkas, dainininkas ar muzikantas, politikas ar valstybės veikėjas yra nuolatos giriamas, ir tai trunka ne vienerius metus. Daugumai dėl to „susisuka“ galva ir jie pradeda manyti esantys išskirtiniai. Todėl jiems nebegalioja paprastų žmonelių moralė ar kitokios normos. Jų teisės yra grandiozinės ir jie patys arti dievų.
Kaip pastebi psichologai, įgyto situacinio narcisizmo žavesys slypi tame, kad jis suteikia asmenims laikiną pabėgimą nuo realybės. Staiga jie tarsi pastatomi ant pjedestalo, jų trūkumai tarsi ištrinami. Kai juos užplūsta žavėjimasis ir pasitenkinimas, pradedama manyti, kad jie iš tiesų yra ypatingi ir nusipelno ypatingo elgesio.
Matyt, įgytas situacinis narcisizmas yra visuomenės, kuri dievina ir garbina sėkmę ir galią, rezultatas. Ilgiau garbintas asmuo susireikšmina savo akyse ir pradeda svaigti nuo savo paties šlovės. Tam stipriai padeda išorės faktoriai – spauda, televizija, socialiniai tinklai. O jei dar prisideda sekėjai, kurie nori ne tik bendros nuotraukos, bet ir autografo, tai „žvaigždė“ nesunkiai tampa supernova, kuri visada sprogsta.
Nenoriu teigti, kad ši ypatybė būdinga tik vyrams ar tik politikams. Moterys dar aiškiau rodo tą patį. Žymios aktorės, dalininkės ar menininkės mėgsta būti „labai trapiomis“, kas joms leidžia nerodyti savo tikrojo narcisizmo. Beje, jos tokiomis ne gimsta, o tampa, kaip ir visi žmonės.
INFORMACIJA
*Narcizas graikų mitologijoje buvo išskirtinio grožio jaunuolis, dievo Kefiso ir nimfos Lariopės sūnus. Įvairiose istorijose jis vaizduojamas šaltu, atstumiančiu tuos, kurie jį myli. Dievai jį nubaudė taip, kad jis įsimylėjo savo atvaizdą vandenyje, nesuprasdamas, kad tai jis pats. Taip jis, kankinamas meilės sau, nei valgė, nei gėrė ir numirė. O toje vietoje išdygo gėlė narcizas. Yra keletas šio mito versijų.
Kiek gali šitas Valevičius pilstyt iš tuščio į kiaurą? Pasižiūrėkit taigi jis nieko konkretaus ir naujo neparašo. Nemėgstu laiką tuščiai tokiem gaišt.. B
Savimyla yra išauginama. tyčia ar netyčia galima padaryti taip, kad ne nelabai kvailas žmogus pradės manyti esąs išskirtiniu. tai gal nelabai kenkia meno žmonėms, bet politikams tai akivaizdi liga. Stabdyti reikia anksti, pageidautina visuomenei
Nors ne psichiatras, bet gerai rašo