Didieji prekybos tinklai neretai įsitraukia į kovas dėl pigiausio kainų krepšelio, kuriose nevengia pasitelkti ir kainų palyginimo platformų duomenis. Tačiau kiekviena tyrimus atliekanti įmonė pateikia skirtingą laimėtoją. Kodėl gaunami tokie skirtingi rezultatai ir į ką turi kreipti dėmesį vartotojai, norėdami neapsigauti?

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi pagrindinės privačios kainų tyrimo įmonės: „Pricer.lt“, kuri remdamasi savo tyrimų duomenimis dažniausiai kaip pigiausią krepšelį siūlantį prekybos tinklą įvardiją „Maximą“, ir „SeeNext“, kurios duomenimis dažniausiai pigiausiu prekybos tinklu įvardijamas „Lidl“. Kainas prekybos tinkluose taip pat lygina ir valstybinė įmonė Žemės ūkio duomenų centro valdoma platforma „produktukainos.lt“, tačiau viešai apibendrinimų centras nekomunikuoja.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Skirtinga metodika – skirtingas ir rezultatas

„SeeNext“ vykdantysis direktorius Tomas Daukša sako, kad skirtingos tyrimų bendrovės naudoja skirtingas metodikas, todėl, natūralu, kad ir gaunami ne vienodi rezultatai.

„Mes turime savo metodiką, kuria ir vadovaujamės“, – sako jis.

Pasak T. Daukšos, „SeeNext“ vertina tą patį, per ilgą laiką nusistovėjusį prekių krepšelį.

„Mūsų krepšelį sudaro basic (angl. pagrindinės) kategorijos produktai, krepšelis prieš naują vertinimą paprastai nėra keičiamas. Nebent kuriame nors prekybos tinkle pasikeičia produktas, tada ir mes jį keičiame savo krepšelyje. Beje, bėgant laikui kinta net ir ta „basic“ kategorija“, – teigia T. Daukša.

„Pricer“ atstovas Arūnas Vizickas sako, kad ne tik metodika gali lemti skirtingus rezultatus, bet ir tam tikros manipuliacijos krepšelio turiniu, lyginimas su selektyviai pasirinktais, o ne visais, prekybos tinklais ir data, pavyzdžiui, gali būti vertinama tada, kai kuris nors prekybininkas skelbia akcijas.

Pasak jo, bene geriausias manipuliacijos turiniu pavyzdys yra tada, kai į krepšelį įvedami produktai, kurie nėra būdingi tam prekybininkui, pavyzdžiui, įvairi kava.

„Tarkime, viename prekybos tinkle paskelbiama akcija vieno prekinio ženklo kavai, kitame ji parduodama be nuolaidos, tačiau nuolaida taikoma kito prekės ženklo kavai“, – kainų palyginimo subtilybėmis dalijasi pašnekovas.

Jis pastebi, jog kartais būna lyginami visi prekybininkai, tačiau kaitaliojamas pats krepšelis, jame gali atsirasti sezoninės prekės itin geromis kainomis. Pasak jo, būtent tokios, atsitiktinės, prekės ir iškreipia tikrą vaizdą.

„Gudriai komplektuojant krepšelį, pasirenkant kada ir su kuo jį lyginti, galima skelbtis pigiausiu“, – pasakoja A. Vizickas ir teigia, kad tokie metodai neparodo tikro vaizdo, o yra veikiau epizodinė nuotrauka, klaidinanti vartotoją.

Jis tikina, kad „Pricer“ lygina kainas visuose visus fiziniuose prekybos tinkluose ir trijose elektroninėse parduotuvėse ir taiko tuos pat kriterijus visiems prekybos tinklams, daro tai nuosekliai kiekvieną mėnesį.

„Tačiau nepretenduojame į absoliutų objektyvumą, nes tiesiog nesugebėtume palyginti viso įmanomo prekių asortimento. Kartais lyginant krepšelius įsivelia statistinės klaidos, tačiau jos tampa beveik nereikšmingos, kai palyginimai daromi nuosekliai ir dažnai. Tuomet ir tos statistiniai paklaidos priartėja prie nulio“, – sako jis.

A. Vizickas prisipažįsta, kad kaip, turbūt, ir visi kainų lygintojai sulaukia iš kai kurių prekybos tinklų kritikos dėl taikomos metodikos ir užfiksuotų kainų.

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sutinka, jog palyginimų rezultatai gali skirtis būtent dėl bendrovių taikomų nevienodų metodologijų.

„Mums neteko matyti, kad bendrovės, atliekančios pigiausio krepšelio tyrimus informuotų, kad jų tyrimo rezultatai yra audituojami ar tikrinami“, – teigia ji ir sako, kad „Maxima“ remiasi kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ atliekamais tyrimais.

„Manome, kad šiuo metu tai bene vienintelis objektyvus būdas įsivertinti, kaip atrodo mūsų ir konkurentų krepšeliai, kadangi šis tyrimas yra ilgalaikis ir tęstinis, vykdomas išlaikant pasirinktą metodologiją ir tyrimo metu nuosekliai vertinamos tos pačios maisto prekės – t. y. lyginami „obuoliai su obuoliais“, – aiškina ji ir pabrėžia, kad „Maxima“ apie tai nuolatos viešai komunikuoja.

Pašnekovės teigimu, prekybos tinklai skirtingai renkasi, kaip komunikuoti apie savo pigiausius krepšelius: vieni remiasi tyrimus atliekančių bendrovių rezultatais, kiti tai daro pagal savo pačių sukurtas metodologijas ir pagal jas komunikuoja ir savo, ir kitų tinklų krepšelių dydžius, dar kiti – nekomunikuoja nieko.

Krepšelis krepšeliui nėra lygus

A. Vizickas sako, kad šiuo metu „Pricer.lt“ turi pasirinkusi du krepšelius, kuriuos lygina.

„Tai pigiausių produktų krepšelis ir prekinių ženklų krepšelis. Turėdami juos abu galime nustatyti, kad skirtingų kainų lygių krepšeliai „elgiasi“ skirtingai“, – apie situaciją rinkoje kalba pašnekovas.

Pasak jo, ten, kur vyksta konkurencija dėl žemiausios kainos, ten kainos labiausiai kilo infliacijos laikotarpiu.

„Tačiau jis greičiausiai ir pinga. Jei pigiausių produktų krepšelis brango 36 proc., tai dabar jis pinga apie 12 proc.“ – teigia A. Vizickas.
Kitokia situacija su prekinių ženklų krepšeliu. „Jis brango dar ženkliau, apie 46 proc. Šiuo metu jis atpigo tik 3 proc., o praeitą mėnesį jis vėl brango“, – apie labai nevienodą kainų dinamiką kalba pašnekovas.

Į kainų lygintojų akiratį nepatenka lojalumo programos

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigia nesistebintis, jog tiek abiejų privačių įmonių „SeeNext“, „Pricer.lt“, tiek valstybinės Žemės ūkio duomenų centro valdomos platformos „produktukainos.lt“ duomenys skiriasi. Jo teigimu, „SeeNext“ paprastai kaip pigiausią krepšelį siūlantį prekybos tinklą įvardija „Lidl“, „Pricer.lt“ – „Maximą“, o valstybės įmonė – „Norfą“.

„Nėra niekaip audituojama, tikrinama šių lygintojų metodologija. Objektyvumo tokiuose tyrimuose tikrai nėra, jų patikimumas irgi abejotinas“, – teigia D. Ryliškis.

Pasako jo, taip yra tikrai nebūtinai todėl, kad kažkas „a priori“ stengiasi būti neobjektyvus.

„Tereikia į krepšelį įdėti vieną skirtingą produktą ir jis gali labai smarkiai pabrangti arba atpigti“, – su prekių lygintojų argumentais sutinka ir „Norfos“ atstovas. Jis mano, kad gali būti ir kitokių priežasčių, kodėl tie rezultatai tokie skirtingi.

D. Ryliškis atkreipia dėmesį, kad pati sąvoka „prekių krepšelis“ yra labai reliatyvi.

„Įvairių pirkėjų krepšelių turinys labai nevienodas, todėl mes manome, kad nėra tikslinga skelbti kažkokius krepšelius“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jo teigimu, „Norfos“ siekis yra ne laimėti pigiausio krepšelio rinkimuose, bet užtikrinti, kad kituose prakybos tinkluose nebūtų tos pačios kokybės prekių pigesnių nei „Norfoje“.

„Labai svarbus momentas, kuris nepatenka šį kainų vertintojų akiratį, tai lojalumo programos ir nuolaidų kortelių pasiūlymus. Mūsų pirkėjui tai yra labai svarbūs dalykai, nes su nuolaidų kortele galima gauti nuolaidų, kurios gali labai ženkliai pakoreguoti apsipirkimo kainą. Nuolaidų kortelėmis besinaudojantys išleidžia gerokai mažiau nei nurodyta nominali kaina lentynoje“, – teigia D. Ryliškis.

Pasak jo, „Norfos“ prekybos tinkle net apie 80 proc. apyvartos vyksta per lojalumo kortele.

Jis atkreipia dėmesį, kad pigiausių krepšelių sudarinėtojai nevertina ir lojalumo programų, kurių dėka pirkėjai gali, pavyzdžiui, atsiskaityti virtualiai sukauptais eurais.

Yra tik geri pasiūlymai

Ir „SeeNext“, ir „Pricer.lt“ atstovai sutinka, kad jų atliekami prekių kainų palyginimai yra bendro pobūdžio.

„Dažniausiai tiek mes, tiek kiti, analizuojame „basic“ arba pamatinių produktų variantų kainas, tačiau žmonių krepšeliai yra labai skirtingi. Kiekvienas atsižvelgdamas į dažniausiai perkamus produktus turėtų ir vertinti, kur jam apsipirkti. Žinoma, lojalumo sistemos, nuolaidų kortelės – taip pat reikšmingi faktoriai, lemiantys individualaus krepšelio kainą“, – kalba T. Daukša.

A. Vizickas pataria turėti savo dažniausiai perkamų produktų krepšelį, įvertinti, kokie produktai jame yra brangiausi ir dažniausiai perkami.

„Dažniausiai tai būna mėsa, žuvis, kava, tabako gaminiai. Identifikavus brangiausias ir dažniausiai perkamas prekes, galima stebėti, kur juos pirkti yra pigiau. Nes nėra paties pigiausio, geriausio prekybos tinklo. Yra tiesiog geri pasiūlymai kurie gali būti bet kuriame prekybos tinkle“, – pastebi pašnekovas.

Pasak jo, tyrimai rodo, kad žmonės Lietuvoje aplanko maždaug 2,5 parduotuvės, kol susirenka savo optimalų krepšelį.

„Mūsų atlikti kainų palyginimai rodo, kad rankiojantis iš visų prekybininkų geriausias kainas, galima sutaupyti nuo 20 iki 30 proc. Jei žmogus nuolatos pirks tik viename tinkle, jis neišvengiamai permokės, nesvarbu, kaip tas tinklas save reklamuotų – draugiškiausiu, pigiausiu, žaliausiu ar dar kokius“, – pataria „Pricer.lt“ atstovas.

                                                                                                      Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama