Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė ragina vasarą būti atsargiems ir saugoti save bei šeimos narius.

Vasarą gausiau prakaituojantys žmonės netenka ir elektrolitų – kalio, magnio, natrio. Šios druskos svarbios gerai raumenų, tarp jų ir širdies, veiklai palaikyti, todėl geriant reikėtų nepamiršti ir mineralais prisotinto vandens. U.S. Air Force/Staff Sgt. Sheila deVera nuotr.

„Karščių metu svarbu dengti galvą šviesiais kvėpuojančiais galvos dangalais, kūno ar veido vietas, kurių pridengti neįmanoma, teptis kremais nuo saulės ir taip išvengti nudegimų. Labai svarbu vartoti daug skysčių – visą dieną ir po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys“, – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime spaudai cituojama T. Kundrotė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vasarą gausiau prakaituojantys žmonės netenka ir elektrolitų – kalio, magnio, natrio. Šios druskos svarbios gerai raumenų, tarp jų ir širdies, veiklai palaikyti, todėl geriant reikėtų nepamiršti ir mineralais prisotinto vandens.

„Taip pat svarbu pažymėti, kad karšti orai daugumą žmonių pritraukia ir prie vandens telkinių, todėl rekomenduočiau prie vandens elgtis atsargiai – į šaltą vandenį nenerti, pirmiau apsipratinti kūną. Reiktų nevartoti ir alkoholinių gėrimų, nepalikti vaikų be priežiūros net ir trumpam laikui. Taip išvengsite skaudžių nelaimių, kurių vis dar pasitaiko kiekvieną vasarą“, – rekomenduoja T. Kundrotė.

Ryte, kol dar yra vėsiau ir aplinkos oro temperatūra nebūna labai pakilusi, rekomenduojama atverti langus ir gerai išvėdinti patalpas. Šylant orui, pravartu uždaryti langus, užtraukti užuolaidas arba žaliuzes. Langus geriau uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Karščių metu patalpose reikėtų naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai šilumos.

Svarbu patalpose palaikyti ne tik optimalią oro temperatūrą, bet ir tinkamą oro drėgmę – 35–65 proc. šiltuoju metų laikotarpiu. Drėgmę patalpose palaikyti padeda dažnesnis drėgnas patalpų valymas, dulkių šluostymas, oro drėkintuvai. Normalizuoti oro drėgmę taip pat padeda kambariniai augalai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos Gražvydės Norkienės teigimu, būnant lauke, patartina riboti buvimo saulėkaitoje laiką, vengti tiesioginių saulės spindulių, dažniau būti medžių pavėsyje, po skėčiais ar kita priedanga, dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Taip pat rekomenduojama naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi, ne mažiau 15 SPF, lūpas tepti balzamu su SPF.

„Labai svarbu nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Kaitrią dieną kviečiama stengtis riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 15 valandos. Patariama vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų“, – sako G. Norkienė.

Sergant širdies-kraujagyslių sistemos ligomis, rekomenduojama stebėti savo sveikatos būklę. Pravartu pasitarti su savo šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo. Esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams), kūno temperatūrai pakilus virš 40 laipsnių, esant karštai ir šlapiai odai, radus sumišusį ar be sąmonės žmogų – skubiai kreiptis medicinos pagalbos.

SAM primena, kad higienos normos nustato, jog mokymo klasėse, mokymo kabinetuose, aktų salėje temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti ne aukštesnė kaip 28 laipsniai, sporto salėje – ne aukštesnė kaip 24 laipsniai. Turi būti užtikrinta natūralaus vėdinimo per atidaromus langus galimybė, o kur neįrengta mechaninio vėdinimo sistema – turi būti išvėdinami po kiekvienos pamokos.