Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-19 |
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale „Atviro kiemo dienoje“ susirinkusieji mokėsi atpažinti stresą, suvaldyti baimę ir pasiruošti netikėtoms situacijoms.
„Nėra žmogaus, kuris nepatiria streso“
Psichologė Eglė Kavaliauskaitė savo paskaitos metu aiškino, kad patirdamas stresą kūnas mobilizuojasi ir ieško būdų, kaip kovoti su iškilusiu pavojumi.
„Mums reikalingi resursai, kad kūnas susiimtų ir padėtų mums išgyventi“, – aiškino E. Kavaliauskaitė.
Pasak pranešėjos, organizmo reakcija į stresą vyksta keliais etapais. Kai streso padaugėja ir jį patiriame dažniau, žmogaus turimi resursai (būdai, kaip įveikti stresą) mažėja. Todėl kūnas nusilpsta ir tampa pažeidžiamas – fiziškai ir psichiškai.
„Nėra žmogaus, kuris nepatiria streso“, – priminė E. Kavaliauskaitė, bet pridėjo, kad galima išmokti savo resursus papildyti ir gebėti geriau reguliuoti savo nervų sistemą.
Pasak jos, padėti gali ne tik mankšta bei kvėpavimo pratimai, bet ir dainavimas ar niūniavimas, masažas, akių judesiai ir šaltis – rankų pulso matavimo taškų bei veido panardinimas po šaltu vandeniu. Tačiau, anot pranešėjos, vien nusiraminimo technikų ne visada užtenka.
„Mes galime padėti sau lengviau išgyventi stresą, bet vis tiek turime ieškoti šaknies, kas jį kelia“, – teigė E. Kavaliauskaitė.
Pasiruošimas įveikia baimę
„Įsivaizduokite, kad šiuo metu gaunate žinutę, jog Lietuvoje yra oro pavojus. Ką darote?“ – nuo klausimo savo pranešimą pradėjo sichologė-psichoterapeutė ir šaulė Sandra Anuškevičienė.
„Panikuojam“, – juokaudama ištarė moteris. Psichoterapeutė į šį pasakymą sureagavo rimtai ir aiškino, jog tokiose situacijose pirmiausia sureaguoja nervinė sistema, tad baimė ir panika nėra neįprasta. Kartu šaulė pabrėžė, jog tikslas nėra nebijoti, o net bijant atlikti tinkamus veiksmus.
„Ką aš tikrai žinau? Ko aš nežinau? Ką tik įsivaizduoju? Ką aš galiu kontroliuoti?“ – anot S. Anuškevičienės, šie klausimai gali padėti atskirti fantaziją nuo realybės ir skatinti veiksmą bei raminti baimę netikėtoje situacijoje.
Žinojimas, kaip mažinti baimę ir kokių veiksmų reikia imtis netikėtoje situacijoje, gali žmogų išgelbėti ir suteikti ramybę, tačiau tam pasiruošti turi kiekvienas individualiai. „Kuo daugiau turiu teisingų žinių, tuo mažiau nerimo patiriu“, – pridūrė specialistė ir priminė, kad gali sklisti daug neteisingos informacijos, tad reikia ją vertinti kritiškiau.
Baimę ekstremaliose situacijose galima sumažinti joms pasiruošus iš anksto. S. Anuškevičienė teigė, kad būtina aptarti šeimos planą tokiems atvejams: kokie yra individualūs žingsniai, susitikimo vieta bei „planas B“.
Šaulės minėti svarbiausi žingsniai: sustoti ir įvertinti situaciją, pasislėpti, susisiekti su savo žmonių ratu, jei tokia galimybė yra, būti pasiruošusiam kurį laiką išgyventi nežinioje, laikytis nurodymų ir padėti kitiems.
Psichoterapeutė taip pat labai ragino visus būti sąmoningais ir prižiūrėti ne tik save, bet ir savo aplinką.
„Mes būsim pajėgi ir tvirta visuomenė tada, kai mokėsim pasirūpint silpniausiu jos nariu“, – argumentavo S. Anuškevičienė.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą