Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-29 |
1953-1954 metų dokumentai, dabar saugomi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve, liudija, kad tuometinė Klaipėdos valdžia vis „popino“ mieste dislokuotus sovietinės armijos dalinius, o jų vadovybė miesto atžvilgiu demonstravo visiškai kitokį nusiteikimą.
1953-iųjų gegužės viduryje Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas, reaguodamas į Miesto būsto valdybos ketinimus Lenino aikštės ir Montės g. (dabar – Lietuvininkų a. ir Herkaus Manto g.) kampe statyti gyvenamąjį namą, nusprendė iš šios vietos į hektaro ploto sklypą Klevų g. 8 iškelti karinio dalinio Nr. 2114 garažų ūkį. Dalinio vadovas buvo įpareigotas naujų garažų statybas pradėti ne vėliau kaip antrą tų metų ketvirtį. Senąsias patalpas kariškiai turėjo atlaisvinti dviem etapais – iki liepos 1 d. buvusias kampiniame sklype Montės g. 50, o iki spalio 1 d. – patalpas Montės g. 48.
Tų metų rugsėjį išnagrinėjęs to paties dalinio vado papulkininkio Menšikovo prašymą dėl žemės sklypo skyrimo, Vykdomasis komitetas tarnybinių ir ūkinių pastatų kariškiams reikalingų pastatų statybai perdavė 4 ha ploto sklypą ties Kretingos plento ir Įgulos g. kampu. „Sklypo įsisavinimo ir statybos plano terminas – ne vėliau kaip 1955 m.“, – buvo nurodyta sprendime.
Visgi toks kariškių pageidavimo tenkinimas negarantavo geranoriško pastarųjų požiūrio į miestą. Tai liudija tą patį rugsėjį Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo Samsono Nikolajevičiaus Ovanesovo išsiųstas prašymas pačiam SSRS komunistų partijos Centrinio komiteto sekretoriui Georgijui Malenkovui.
„Lietuvos TSR Klaipėdos mieste dislokuota Karinė jūrų aviacijos bazė dalį Klaipėdos tuberkuliozės dispanserio patalpų naudoja sandėliams, todėl nėra galimybės pagerinti tuberkuliozės dispanserio gydomojo darbo ir priimti gydymui tuberkulioze sergančių ligonių. Minėto karinio dalinio vadas pulkininkas Gudovič kategoriškai atsisako atlaisvinti tuberkuliozės dispanserio patalpas. Miesto vykdomasis komitetas atlaisvino geras patalpas karinio dalinio sandėliams perkelti iš tuberkuliozės dispanserio patalpų. Tačiau ir šiuo atveju karinis dalinys atsisako persikelti. Šiuo klausimu yra daugkartiniai miesto Tarybos sesijų sprendimai; Miesto vykdomasis komitetas rašė Lietuvos KP(b) srities komiteto sekretoriui drg. Liaudžiui, tačiau teigiamų rezultatų nėra. Tuberkulioze sergančių ligonių mieste daug, todėl Miesto Vykdomasis komitetas prašo duoti nurodymą karinio jūrų laivyno ministrui atlaisvinti tuberkuliozės dispanserio patalpas, kad pastarasis galėtų išplėtoti pilnavertį darbą kovojant su tuberkulioze“, – išdėstė S. Ovanesovas.
Šiame rašinių cikle „Atvira Klaipėda“ jau buvo rašiusi apie tai, kaip 1952-aisiais kariškiai kėsinosi į Klaipėdai priklaususią pajūrio teritoriją. Tokie užmojai buvo brandinami ir vėliau. Tarp slaptais buvusių dokumentų yra 1953 metų spalio viduryje sudarytas komisijos, kuri svarstė karinio dalinio Nr. 90591 raštą dėl žemės sklypų skyrimo statybai Girulių bei Melnragės gyvenvietėse, aktas ir atitinkama schema.
Šią komisiją sudarė Vykdomojo komiteto pirmininkas Kazimieras Petrauskas, jo pavaduotojas Borisas Šijanovas, Lietuvos komunistų partijos Klaipėdos miesto komiteto II sekretorius Michailas Arsentjevas, vyriausiasis miesto architektas Kostas Černiauskas ir minėto karinio dalinio inžinierius, leitenantas drg. Peunovas.
„Galima skirti 20 m pločio juostą Šiaurinio molo ir pirmosios Melnragės paplūdimio rajone, 0,8 ha ploto, su sąlyga, kad bus užtikrintas netrukdomas miesto gyventojų patekimas į paplūdimį ir žvejams. Galima skirti 6,25 ha ploto žemės sklypą jūros pakrantėje, į vakarus nuo žvejų artelės „Banga“ gyvenvietės. Pasiūlyti k/d 90591 perstumti prašomą 20 m pločio, 0,7 ha ploto žemės juostą į vakarus nuo statomos žvejų artelės „Banga“ gyvenvietės taip, kad nebūtų pažeistas Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1952 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 944 patvirtintas gyvenvietės planavimas. Galima skirti 20 m pločio, 2,5 ha ploto žemės juostą išilgai geležinkelio į vakarus nuo Girulių stoties su sąlyga, kad bus užtikrintas netrukdomas gyventojų patekimas prie jūros ir Girulių geležinkelio stoties. Juosta turi glaudžiai priglusti prie priestoties gatvės šiaurine gyvenvietės riba, kuri turi tam tikrą posūkio spindulį. Kelią nuo Klaipėdos miesto iki Girulių gyvenvietės laikyti atviru civilinių gyventojų judėjimui. Įpareigoti k/d 90591 skirtose juostose įrengti pervažas civilinių gyventojų ir transporto judėjimui“, – išdėstyta komisijos akte, kurį pasirašė visi jos nariai, tačiau leitenantas išdėstė dar ir atskirą savo nuomonę.
„Įgyvendinti k/d 90591 prašomą sklypo perkėlimą artelės „Banga“ gyvenvietės ir Girulių st. rajone yra itin sudėtinga dėl šiam sklypui keliamų specialių reikalavimų. Manau, kad tikslingesnis ir ekonomiškesnis sprendimas būtų padaryti pakeitimą gyvenvietės „Banga“ planavime, kuris numatytų, kad gyvenamieji namai nebūtų statomi žiedinėje gatvėje, o Girulių st. rajone juosta turi eiti tiesia linija, kaip tai nurodyta mūsų rašte“, – pareiškė kariškis.
Nepaisant tokių nedraugiškų kariškių veiksmų Klaipėdos valdžia ir toliau visaip gerino jų sąlygas. 1954-ųjų gegužę ji nusprendė pasirūpinti vietine karine ligonine. Atitinkamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad šios ligoninės kiemas buvo labai mažas ir dar perkrautas įvairiomis ūkinėmis priemonėmis bei motyvuojant siekiu sutrumpinti ligonių buvimo ligoninėje laiką „pasitelkiant gydomąsias saulės ir šilto vasaros oro savybes“. Tad Vykdomasis komitetas įpareigojo vyriausiąjį miesto architektą draugą K. Černiauską prie pagrindinio karo ligoninės korpuso prijungti papildomą pietų kryptimi buvusį 35 m pločio žemės sklypą, perduodant ir jame esantį avarinės būklės namą Skersgatgatvio-Bokštų g. 1, kad šioje vietoje būtų įrengtas poilsio kiemas ligoniams.
Ligoninės viršininkas, medicinos tarnybos papulkininkis draugas Zeleneckis buvo įpareigotas suteikti lygiavertį gyvenamąjį plotą asmenims, gyvenusiems minėtajame name, o patį jų iškeldinimo procesą nurodyta organizuoti Miesto butų valdybos viršininkui drg. Akstenenui.
Priskirtas sklypas turėjo būti aptvertas iki kitų metų pradžios, o visiškam jo išvalymui nuo griuvėsių bei šiukšlių ir apželdinimui buvo duoti visi 1955-ieji.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą