Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-05-23 |
Šią savaitę Vladimiras Putinas su gausia delegacija vizitavo Pekiną. Priimtas buvo taip pat iškilmingai kaip ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir reportažai iš vizito pabrėžtinai rodė nepriekaištingą dviejų šalių draugystę. V. Putinas ir Si Dzinpingas susitinka kasmet: lyginiais metais Pekine, nelyginiais Maskvoje.

Keliasdešimt aukščiausio rango Rusijos ekonomikos vadovų delegacijoje leido manyti, kad dviejų lyderių susitikime bus pasiekti reikšmingi proveržiai. Tačiau reportažai iš Pekino rodo gana kuklų vaizdą.
Dujotiekio nebus
Pagrindinė Putino vizito intriga buvo galimas naujo dujotiekio „Sibiro jėga 2“ tiesimas į Kiniją. Per Mongoliją nutiestas dujotiekis galėtų padvigubinti gamtinių dujų tiekimą vamzdynais į Kiniją. Tas projektas yra jau su ilga barzda: pirmą kartą apie jį pradėta kalbėti prieš dvidešimt metų, aiškesnius kontūrus jis įgijo prieš dešimtmetį.
Šiuo požiūriu vizitas nebuvo rezultatyvus. Pranešta tik tiek, kad šalys toliau derins savo pozicijas.
Jeigu Rusija tikėjosi, kad esamos Hormūzo problemos dėl konflikto Persų įlankoje kinus padarys sukalbamesnius, tos viltys neišsipildė. Kinai nėra prieš papildomas dujas, tačiau turi, kaip galima spręsti iš sektoriaus analitikų įžvalgų, tris sąlygas: dujotiekį turi nusitiesti pati Rusija; dujos Kinijai turi būti parduodamos Rusijos vidaus kainomis; Kinija atsisako įsipareigoti nupirkti konkretų dujų kiekį. Tokios sąlygos nepriimtinos Rusijai.
Vėsus Kinijos požiūris į naują dujotiekį turi vidinę logiką. Pirma, Kinija siekia išskaidyti užsienio rizikas neleisdama vienam tiekėjui užimti per didelę rinkos dalį. Antra, pati šalis turi ženklius dar neeksploatuojamus skalūnų dujų išteklius. Trečia, dabar forsuotai plečiama atsinaujinanti energetika ir iškastinio kuro dalis mažės.
Tokiomis aplinkybėmis įsipareigojimas dešimtmečiams kaimyninei šaliai, kuri pasauliui jau įrodė, kad gali per istoriškai trumpą laiką radikaliai keisti savo užsienio politiką, neatitiktų Kinijos politinės tradicijos.
Atsiskaitymo problemos
V. Putino delegacijoje buvo gausus bankininkų būrys. Tai rodytų varginančias Rusiją užsienio prekybos finansinio aptarnavimo problemas. Esamos sankcijos išstūmė šalį už dolerio ir euro kontūro, o Kinijos juanis, nebūdamas laisvai konvertuojama valiuta (Kinija savo juanio konvertaciją reguliuoja per Honkongo dolerio finansinį šliuzą), negali patenkinti visų Rusijos užsienio prekybos poreikių.
Papildoma problema ekonominiuose tarpusavio santykiuose yra prekybos disbalansas. Rusija į Kiniją eksportuoja dvidešimčia milijardų JAV dolerių daugiau nei importuoja iš jos. Tokiu būdu Rusija kaupia juanius, kurie toli gražu nėra tokie patogūs kaip Vakarų rezervinės valiutos.
Todėl bankininkų dalyvavimas delegacijoje rodo, jog siekiama bent jau sumažinti tas problemas. Tuo pačiu Rusija niekada neslėpė tikslo atplėšti BRICS šalis nuo Vakarų finansinės sistemos, o alternatyva jai gali būti tik juanis. Galbūt vizitu buvo siekiama iš pirmų lūpų patikslinti pačios Kinijos požiūrį į tai.
Šypsenos pridengia nepasitikėjimą
Jeigu Kinijos ir Vakarų ekonomikos yra glaudžiai persipynusios tarpusavio investicijomis, tai Rusijos ir Kinijos tarpusavio investicijos yra itin kuklios. Rusija sukauptoje Kinijos užsienio investicijų apimtyje sudaro tik 0,5 %. Gi pačioje Kinijoje Rusijos investicijos – tik 0,04 % visų užsienio investicijų.
Tokių kuklių skaičių negalima paaiškinti tik sankcijų baime. Į politinę sąjungą su Kinija Rusija suka jau ketvirtį amžiaus, tad šalims buvo daug komfortiško laiko realizuoti ekonominę sanglaudą, jeigu tokio tikslo siekta. Bet – nei siekta, nei įvykdyta, apsiribojama prekyba.
Toks tik prekyba beveik apsiribojantis ekonominių ryšių formatas turi paaiškinimą. Prekyboje rizikos kainuoja mažiau. Jeigu duoklės prekybą daro nuostolinga, ją galima su mažais nuostoliais nutraukti. O investavus į gamybinius pajėgumus Rusijoje, tampama jos įkaitu.
Liūdna Vakarų įmonių patirtis kinus moko, kad įmonė gali būti greit atimta ir nebus kam skųstis.
Kinijos galia auga
Vienas po kito įvykę JAV ir Rusijos vadovų vizitai Pekine išryškino augančią Kinijos galią tarptautiniuose santykiuose. Kaip su lygia su ja tenka skaitytis Donaldui Trumpui, o Vladimiras Putinas vis labiau tampa privilegijuotu, tačiau vasalu.
Labiausiai, po Rusijos, menksta šioje dėlionėje Europos vaidmuo. Tai pataisoma, istorijoje apskritai nėra nieko nulemto, tačiau mūsų subkontinentas tam turi rasti valios atgauti savo subjektiškumą, kad galėtų kaip lygus dalyvauti vykstančioje tarptautinių santykių pertvarkoje.
Parašykite komentarą