Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-04 |
Vokietijos vyriausybė skelbia uždaranti paskutinį Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir „rusų namus“ sostinėje Berlyne. Be to, šalies Užsienio reikalų ministerija (URM) iškvietė pasiaiškinti Maskvai atstovaujantį ambasadorių.
Tokios sankcijos įvestos nustačius, kad rugpjūčio 4 d. Leipcigo/Halės oro uoste du su Rusija susiję asmenys mėgino įvykdyti diversiją prieš ukrainiečių oro kompanijos „Antonov“ lėktuvus „An-124“.
Pasak dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ ir dviejų TV kanalų žurnalistų, Vokietijos teisėsaugos ir specialiosios tarnybos nustatė, kad liepos pabaigoje į Vokietiją atvyko Latvijos gyventojas su rusišku pasu, taip pat jo tokios pat pilietybės bendras, gyvenantis Baltarusijoje, turėjęs Italijos išduotą turistinę Šengeno erdvės vizą. Po savo atliktos, tačiau žymesnių pasekmių nesukėlusios negerovės (mėginta paleisti dronus į stovinčius bei besileidžiančius lėktuvus), jiedu spėjo pasprukti iš Vokietijos, todėl abejojama, kad apibrėžtoje ateityje juos pavyks patraukti atsakomybėn.
Leipcigo/Halės oro uostas dar iki plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą buvo svarbi „Antonov“ kompanijos bazė Europoje, o prasidėjus karui įmonės vadovybė Kyjive buvo kritikuojama, kad į Leipcigą neišskraidino kitų savo orlaivių, tarp jų ir didžiausio pasaulyje lėktuvo „An-225 Mria“ , kuriuos rusų kariuomenė sunaikino šalia Ukrainos sostinės esančiame Hostomelio aerodrome 2022 m. vasarį.
Diversija Vokietijoje yra tik viena iš virtinės kitų įvairių Europos šalių strategines įmones, kurias, kaip įtariama, ėmė rengti Rusijos specialiosios tarnybos atsakydamos į jų paramą Ukrainai. Be Vokietijos, tokių pranešimų apie sprogimus, gaisrus būta Estijoje, Italijoje bei Lenkijoje. Tikėtina, kad dėl šių incidentų gali griežtėti tam tikras atsainus požiūris kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių požiūris į Maskvą.
Po Vokietijos diplomatų kaltinimų Maskvai Italijos URM jau pradėjo tirti, kaip vienas iš įtariamųjų gavo šios šalies išduotą Šengeno vizą, o Briuselyje atsinaujino pokalbiai dėl papildomų sankcijų Rusijai – taip pat ir draudimo išduoti europietiškas vizas visiems, kurie Ukrainoje kariavo agresorių pusėje.
Nors šie reikalai ir nėra tiesiogiai susiję (nėra duomenų, kad Leipcige buvę Rusijos piliečiai kariavo Ukrainoje), vis dėlto tai gali būti dar viena papildoma problema Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui. Ypač, jei Vokietijoje įsivyrautų radikalesnė už dabartinę pozicija Rusijos atžvilgiu.
Senkant šalies ekonomikos galimybėms Rusijos diktatorius paskelbė įsaką, kuris numato, kad nuo karinių veiksmų nukentėjusiųjų įmonių valdymas gali būti „laikinai“ perimtas, jeigu tik jos neturi galimybių arba vangiai imasi atkūrimo ar remonto darbų. Režimą kritikuojantys ekspertai šį parėdymą jau pavadino priemone valstybei nacionalizuoti nuo valstybės kompanijų nepriklausomų naftos perdirbėjų, prekybininkų ir kitų šakų pramonės atstovų turtą. Radikalesni tvirtino, esą taip V. Putinas palaipsniui pereina į karo meto – mobilizacinę – ekonomiką. T. y. telkia likusius ūkio išteklius tam, kad kariautų kiek panorėjęs.
Šią savaitę jis dalyvavo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime Biškeke (Kyrgystanas), kur vasalo stiliumi gyrė Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą pastarosios šalies vadovui Xi Jinpingui, tačiau išgirdo tiesioginį viešą Indijos ministro pirmininko Narendros Modžio reikalavimą pabaigti karą Ukrainoje.
Medijų žmones V. Putinas linksmino nusišnekėjimais apie padėtį karo laukuose (jis, kaip teigė, pasikonsultavęs su Rusijos kariuomenės generalinio štabo vadovu Valerijumi Gerasimovu, nurodė esą rusų kariuomenė yra vos už 12 km nuo srities centro – Sumų. Arba, nepaisant karinės „pažangos“, bent pora kilometrų toliau nei porino vasarop). Žurnalistai pastebėjo, kad diktatoriaus retorika tapo nebe tokia sklandi kaip anksčiau – kalbėdamas jis kosčioja, stringa. Ir vis paberia pseudomokslinių perliukų.
Kiek anksčiau bendraudamas su rusų būsimaisiais edukologais V. Putinas jiems pasakojo, kad intelektualūs vandenyno gyvūnai – orkos – Šiaurėje į skutelius drasko baltąsias meškas. Biškeke paprašytas patikslinti, ką turėjęs galvoje, jis ėmė pasakoti apie imperializmo ryklius. Pagausinęs ir taip nemažą mįslių aibę.
Vis dėlto oponentams tuo nederėtų džiaugtis. Šie aspektai labiau rodo, kad Rusijos diktatorius yra nusiteikęs tęsti tai, ką daro dabar.
Tuo metu Ukrainos lyderis Volodimiras Zelenskis trečiadienį anonsavo dar vieną tolimojo nuotolio sankciją Maskvai. Jis įspėjo tarptautines oro kompanijas, kad šioms skristi į Maskvą ar Sankt Peterburgą yra nesaugu.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą