Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-18 |
Prieš šimtą metų Klaipėdoje įvyko rinkimai, į kuriuos panašių, ko gero, daugiau ir nebebuvo iki šiol. Vienu iš jų „akcentu“ tapo ir bombos sprogimas.
Nors rinkimų kampanija į pirmąjį Klaipėdos krašto seimelį buvo itin arši, o jos metu, likus porai dienų iki balsavimo pradžios, nugriaudėjo sprogimas laikraščio „Memeler Dampfboot“ redakcijoje ir spaustuvėje, pirmojo krašto gubernatorius Jono Polovinsko-Budrio dienraštyje nuo spalio 17 iki 27 d. nėra jokio įrašo.
Istorikė Petronėlė Žostautaitė rašo, jog vokiečių partijos šiems rinkimams buvo iškėlusios penkis sąrašus, o lietuvių organizacijos bei atskirtos grupės net 20. Pasak jos, rinkiminę kampaniją finansavo Vokietijos revanšistinės organizacijos, o už Einheitsfrontą stojo ir „daug viršaičių, seniūnų, smuklininkų, krautuvininkų, net autonominė policija“.
„Rinkimų išvakarėse, 1925 m. spalio 17 d. provokatoriai įmetė bombą į vokiečių laikraščio „Memeler Damfboot“ (Klaipėdos garlaivis) redakciją ir apkaltino lietuvius“, – rašo P. Žostautaitė.
Pats „Memeler Damfboot“ rašė, jog sprogimas pastate (dabar – Herkaus Manto g. 1) įvyko apie 3.30 val. ir jis esą padarė „milžiniškus sugriovimus“.
„Įėjimas ir kasų salė į „Dampfboot“ buvo visiškai sunaikinti. Grindis abiejuose kambariuose dengė vien stiklų duženos. Naktį uždaryti prie įėjimo buvę geležiniai vartai buvo išplėšti ir visiškai išlenkti. Beveik visos durys buvo išplėštos iš staktų. Lubos ir sienos sunaikintos ir pramuštos“, – dėstė laikraštis, pabrėžęs, jog sprogimo jėgą pajuto ir priešais buvęs knygynas, o aplinkiniai gyventojai buvo pažadinti „baisaus sprogimo“.
„Klaipėdos žinios“ savo ruožtu tvirtino, jog „naktį iš penktadienio į šeštadienį kažkas įmetė į Enheitsfronto organo „Mem. Dampfbooto“ spaustuvę kelias granatas, kurios išardė duris ir langus, o ir šiaip šį tą apvertė“.
„Sprogimas įvyko apie 3 val. prieš ryto ir buvo girdėti visose artimesnėse miesto dalyse. Etnheitsfronto agitatoriai šeštadienį sistematiniai skleidė mieste gandus, kad sproginimas išėjęs iš lietuvių pusės, apie ką žinoma negali būti nei kalbos. Lietuviai tokių priemonių niekad nevartoja ir melagis tas, kas tvirtina priešingai. Tiriame, kad Klaipėdos krašto šaulių sąjungos vadovybė šeštadienį jau padavė policijai tūlą valdininką, kuris platino paskalbas būsią šauliai dalyvavę sproginime. Šaulių vadovybė praneša, kad ji prieš kiekvieną asmenį, platinantį tokius gandus, užves bylą pas valstybės gynėją. „Mem. Dampfbot’as“ šeštadienio rytą išleido „ekstrablatą“ kuriame, nors ir netiesiogiai, Autonomijos Sąjungai ir tuomi valstybiniai nusistačiusiems sluoksniams prikišama kaltė šito sproginimo. Tai yra gryna elnheitsfrontlerių provokacija. Rodos šis „bombų atentatas“ yra surengtas pačių einheitsfrontlertų provokacijos tikslais. Matydami, kad nesiseka pagauti visuomenės ūpą, jie griebiasi net tokių priemonių. Autonomijos Sąjunga šeštadienio pietumis išleido protesto atsišaukimą prieš einheitsfrontlerių šmeižtus, būsią Autonomijos Sąjunga kalta „bombų atentato“. Atsišaukime reikalaujama, „kad politiškoji kova būtų iškovojama nei geležiu, nei roputėmis, nei švilpukais, nei rankinėmis granatomis, bet dvasiniais ginklais“, – rašė „Klaipėdos žinios“.
Atrodo, kad šio nusikaltimo tyrimas sulaukė tokio pat likimo, kaip ir 1923-iųjų pavasario išpuolis prieš Borusijos ir kaizerio Wilhelmo I paminklus – žinių apie nustatytus vykdytojus ar organizatorius aptikti nepavyko.
O ta politiškoji kova lietuviams buvo triuškinamai nesėkminga. Pirmuosiuose seimelio rinkimuose dalyvavo 62 517 rinkėjų – net 83,5 proc. turėjusių rinkimų teisę gyventojų. Vokiškoji Ūkio partija gavo 38,1 proc. balsų ir 11 mandatų, Tautos partija – irgi 11 mandatų, socialdemokratai iškovojo penkis. Šios politinės jėgos seimelyje susitelkė į Einheitsfrontą, turėjusį 27 vietas iš 29. Lietuviai su 6,1 proc. (3761 balsu) gavo likusius du mandatus.
Tokių liūdnų rezultatų išvengti tikriausiai nepadėjo ir nemenka slaptai teikta finansinė injekcija iš centrinės Lietuvos valdžios. Dar tų metų birželio pradžioje J. Polovinskas-Budrys kartu su savo konfidencialiu raštu tuometiniam premjerui Vytautui Petruliui persiuntė jam „Rinkimam ruošti Centralinio Komiteto“ išvakarės pateiktą sąmatą. Joje buvo nurodoma, kad rinkimuose ketina dalyvauti apie aštuoni lietuviški politiniai dariniai.
„Numatoma: I. bendra agitacija-laikrašciuosa, operos apsilankymu, Klaipėdoj Tautos Teatro veikimas krašte, taip pat keletas vakarėlių, suruoštų „Jaunimo Draugijų Santaros“ /p. Braks/. 2. atskirų srovių-specialė agitacija per susirinkimus, skleidžiamus laiškus, steigimas komitetų ir tt.“, – dėstyta rašte bei pridėta detali 166 000 litų sąmata.
„Labai geistina būtų, kad visa šita suma iš karto būtų asignuojama Centraliniam Rinkimų Komitetui, kad nereikėtų nuolat eiti prašinėti ir darbas neprivalytų būti sustabdomas. Atsiskaitytume rinkimams pasibaigus, pridėdami kiek tik galima, pateisinamuosius dokumentus. Dėl to kad tiksliai numatyti visų išlaidų iš anksto negalima, tai prašytume mums palikti liuosybę, nesunaudojus vienoj pozicijoj pinigus vartoti kitoms pozicijoms, kad jos ir šitoj sąmatoj nebūtų išvardintos. Atskiroms partijoms Centralinis komitetas išduotų mažesnius avansus, kuriuos papildytų tik dėl jau išleistųjų pinigų atsiskaičius. Prašytume labai dalyką paskubinti, nes reikalas stačiai dega“, – aiškino Turgaus g. 13 name veikusio komiteto pirmininkas ir reikalų vedėjas, padėję tik parašus.
Gubernatorius savo rašte premjerui tikino, kad nurodymas pristatyti sąmatą arba „sunaudojimo planą“ yra „dalykas beveik neįvykdomas“, nes „sunku numatyt, kiek reikės spausdinti atsišaukimų, sąrašų, siuntinėti veltui laikraščių ir kitų išlaidų“. Kartu jis pareiškė, jog pritaria tik nurodytoms 45 000 litų išlaidoms ir argumentavo: „tris reikalų vedėjai – reikia suprasti asmenis, kurie apsiims važinėti po Kraštą su prakalbomis agitacijos tikslais“.
„Kitos išlaidos man atrodo perdėtos, todėl aš ir prašiau tik 100.000. – Lit., kurios prašyčiau leisti tokiu būdu, kad Komitetas didesnes sumas neišleis be mano žinios. Perdidelė organizacijų kontrolė, juos tik užgaus ir gali atnešti negeistinas pasekmes“, – rašė J. Polovinskas-Budrys.
Atrodo, mažlietuviams 1925-aisias teko mažesnė nei prašė gubernatorius, bet vis tiek nemenka suma – 58 555 litai. Premjero Leono Bistro parašu 1926-ųjų sausį patvirtinta, kad iš viso Klaipėdos kraštui buvo skirti 78 555 litai (20 tūkst. iš jų sudarė Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto įrodyta skola).
„Šios apyskaitos pateisinamieji dokumentai yra slapti saugoti nereikalingi ir todėl panaikintini“, – po tokiu sakiniu padėjo parašą premjeras.
„Ši išlaidų apyskaita sulig pateisinamųjų dokumentų patikrinta ir atrasta, kad nurodytos joje išlaidos yra padarytos teisėtai. Visus šios apyskaitos pateisinamuosius dokumentus, išskyrus eilės № penktuoju pažymėtąjį, kaipo slaptus panaikinti. Šis nepanaikintas dokumentas paliekamas Ministerių Kabineto archyve“, – konstatavo valstybės kontrolierius Zigmas Starkus.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Kam čia toks straipsnis?? Svajoja kremlinai apie sprogimus. Kas su ta klaipėdos spauda darosi???
Kas su tais „Atviros Klaipėdos“ skaitytojais darosi? Anksčiau lyg ir buvo daugiau intelektualesnių bei supratingų.