Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-13 |
Ryškiai geltonomis įspėjamosiomis liemenėmis bei spalvotais šalmais apsišarvavę „Pastatai kalba“ atviros architektūros savaitgalio lankytojai šeštadienį leidosi į kelionę po siaurais laipteliais ir tamsiais koridoriais apipintą „Klaipėdos energijos“ šiluminės elektrinės kompleksą.
Nors dalis ekskursijos svečių pastatų kompleksą išvydo pirmą kartą, į kelionę leidosi ir klaipėdietis Vytautas, prieš 20 metų dirbęs šioje įmonėje.
Gabrielės Kirėjėvos nuotr.
„Grįžti kaip į savo mokyklą, kaip į klasės susitikimą. Aš – jaunas studentas atvykau čia dirbti iš universiteto, – dalinosi savo pirmą darbo patirtį prisiminti atvykęs buvęs elektros laboratorijos darbuotojas. – Aš nemanau, kad kažkas pasikeitė, nes čia yra senienos, kurios nesikeičia“.
Iš tiesų – 1929 metais pastatyta šiluminė elektrinė lankytojus domina senais, nuo pat elektrinės darbo pradžios naudotais elektros gamybos įrenginiais, menančiais beveik 100 metų. Nors elektrinė šiuo metu yra rezervinė ir šilumos gaminimas vyksta kitoje, naujesnėje katilinėje, šioje esantys įrenginiai gali būti naudojami šilumos poreikiui mieste išaugus.
„Pačioje pradžioje ji buvo pastatyta gaminti elektrai, bet šiai dienai elektrinė jau nebe elektrinė, o gamina šilumą“, – atskleidė industrija besidomintis renginio gidas Alius.
„Aišku, ji ne tokia buvo, kaip dabar jūs matote. Ją pastatė per vienus metus. Ir kaip skirtingi šaltiniai sako – nuo 8 iki 10 milijonų litų tuo metu kainavo ši elektrinė“, – pasakojo susirinkusiems lankytojams savanorė-gidė Ingrida, vesti ekskursijos atvykusi iš sostinės. Jos teigimu, turbinų kambaryje galima išvysti elektrinę stačiusios vokiečių įmonės įrangą, kuri buvo naudojama nuo pat elektrinės darbo pradžios.
Tačiau norintiems patyrinėti pastato vidų ir iš arčiau pamatyti jame slypinčius kompleksiškus, šimtmetį menančius mechanizmus teko leistis labirintus primenančiais laipteliais ir koridoriais, kuriuose aukštesniems lankytojams neretai reikėjo saugoti galvą.
Pirmoji svečiams parodyta didesnė vidaus erdvė – elektrinės katilinė, kurioje stūkso dideli katilai, atspindintys elektrinės naudojamo kuro kaitą laikui bėgant. Kiekvienas katilų kūrentas skirtingu kuru – vienas, išlikęs nuo 1929 metų, – anglimi, o likusieji – mazutu ir dujomis.
„Katilai kūrena anglį, dujas, mazutą ir perduoda viską į turbinų salę“, – pasakojo savanoris-gidas.
Pakilus siaurais laipteliais, smalsuoliai galėjo patekti ant elektrinės stogo – tai vieta, kuri iki „Atviros architektūros savaitgalio“ niekada nebuvo atverta lankytojams. Nuo stogo matyti visas elektrinės kiemas, Dangės upė bei Klaipėdos senamiestis, bėgiai, kuriais į elektrinę gabentas kuras.
Visgi, pasak savanorio-gido Aliaus, įdomiausia tai, kas yra elektrinės viduje, todėl, grįžus į pastato vidų, lankytojai galėjo išvysti erdvią turbinų salę. Viduje – dideli langai, skirti tam, kad įvykus sprogimui, visa susikaupusi energija lengvai pro juos ištrūktų ir būtų sumažinta žala pastatui.
Viena išskirtinių ir, savanorių teigimu, verčiausių pamatyti ekskursijos vietų – iš tolo lengvai pastebimas apie 90 metrų aukščio elektrinės kaminas. Tačiau lankytojai lipo ne į kamino viršų, o, priešingai, leidosi į erdvę, slypinčią po juo. Mat, kamino rūsyje įrengta slėptuvė, skirta pasislėpti pavojaus atveju.
Slėptuvėje įrengtas rankinis oro vėdinimo mechanizmas, tualetai, ant sienų kabo dujokaukių naudojimo instrukcijos, pavojaus įspėjamieji ženklai. Čia taip pat yra laidinis telefonas, o šalia jo – telefonų numerių sąrašas, kuriame savo vardą išvydo ir prieš 20 metų čia dirbęs Vytautas.
„Reikia pasiruošt palaukti eilėje. Siūlau nuo jos galbūt ir pradėti, ateiti šiek tiek anksčiau nei dešimtą valandą“, – norintiems atvykti paskutinę renginio dieną, sekmadienį, patarė atviros architektūros savaitgalio organizatorė Vita Soltonaitė-Puslienė.
Mano senelis,amžina atilsį,Numgaudas ,ten pradirbo 42m.,vyr .turbinistu,teko vaikystėje apsilankyti. Įspūdinga tuo metu vieta buvo,manau ir dabar yra puikiai prižiūrima,bei saugotina.