Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-27 |
„Jei Lietuvoje ir toliau tęsis butų ploto mažėjimo tendencija, po 20 metų galime priartėti prie Honkongo lygio. Honkonge vidutinis buto plotas siekia vos 45 kv. metrus, o itin brangiuose, apie 15 tūkst. eurų už kv. metrą kainuojančiuose „mikro-apartamentuose“ tualetas neretai būna sujungtas ne tik su vonia, bet ir su svetaine bei valgomuoju. Lietuvoje naujai pastatytų butų plotas (kol kas) išlieka didesnis, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jis nuosaikiai mažėja – ir tai nėra atsitiktinumas“, – teigia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo, butai mažėja ne todėl, kad Lietuvoje staiga pritrūko žemės, o todėl, kad būstas tapo per brangus. Kai kainos kyla greičiau nei žmonių pajamos, pirkėjai prisitaiko, o lengviausias būdas prisitaikyti – pirkti mažesnį plotą.
Vilniuje 60 kv. metrų butas šiuo metu kainuoja apie 12 vidutinių metinių atlyginimų – net ir gaunant vidutinį atlyginimą sostinėje, būsto įperkamumas tampa panašus į tokius brangius Europos miestus kaip Stokholmas. Kaune ir Klaipėdoje situacija švelnesnė – čia 60 kv. metrų butui įsigyti reikėtų apie 8 metinių atlyginimų, tačiau ir tai vis dar yra daugiau nei siektinas 5 metų rodiklis.
Butų mažėjimą, anot Ž. Maurico, dar labiau paspartina investuotojų vaidmuo. Jie prioritetą dažniausiai teikia mažesniems butams, nes juos lengviau išnuomoti, greičiau parduoti ir paprasčiau „paversti pinigais“, kai to prireikia.
„Mažesnio ploto butai pasižymi didesniu likvidumu, todėl tampa patrauklesni ir pirkėjams, ir statytojams. Taip susiformuoja užburtas ratas: daugiau mažų butų rinkoje sukuria daugiau mažų butų paklausos, o ši paklausa paskatina dar daugiau mažų butų statybos“, – sako Ž. Mauricas.
Anot jo, kartu Lietuvoje vyksta ir kita, galbūt mažiau pastebima tendencija – „debutizacija“. Augant gyventojų pajamoms, vis daugiau žmonių renkasi nuosavą namą, ypač priemiesčiuose, kur už panašią kainą galima gauti daugiau erdvės. 2000–2009 metais Lietuvoje buvo statoma daugiau butų nei namų, tačiau nuo 2010 metų situacija apsivertė – kasmet pastatoma gerokai daugiau namų nei butų.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Bet įdomiai. 2019 metais tokio buto kaina buvo 2,5 – 3 metų alga (skaičiuojant to meto algą). Butai nepagerėjo, į juos neinvestavo, bet kainos tai ohoho… Mieste patogu likti jaunoms šeimoms, kurios nenori ne mažą dalį dienos praleisti automobilyje savo ir vaikų reikalais. Čia kimarini, darželis už 10 minučių pėsčiomis, mokyklos už poros namų, krautuvės iš visų pusių, autobusų stotelės po ranka, sporto, meno mokyklos už 10 minučių kelio pėsčiom. Gali vardint ir vardint pliusus. Nieko panašaus negausi užmiestyje.
[email protected]
Susikuriamos iliuzijos…
Tai tada gyvenk mieste,bute vos didesniam už kaime šuns buda,jei tas miestas tiek reikalingas.
Pries daugiau nei 60m tuometines rusu valdzios pasiekimas buvo prasidejusi chrusciovkiu statyba ir zmones pradejo gauti 1, 1,5 dar geriau 2 kamb. butus, kuriu kvadratura buvo 30, 36 kv.m. Zmogui buvo didziule laime gauti toki buta. Taciau preejus tiek metu gaunasi kuriozas – 36m kaip Lietuvoje atstatyta nepriklausomybe, taciau kaip state , taip ir stato tokios pat kvadraturos chrusciovkes. Tu butu dabar gal tik geresnis ispalnavimas, naujasne iranga, gal geresne termine varza. Butu katastrofiskai truksta. Atrodo dabar visi turetu gyventi 3 kamb. butuose, taciau reliai per tiek metu neivyko jokio progreso.
Chriuščiovkes dar buvo galima nusipirkti, kiti gaudavo pagal eilę. Dabar už tas būdas lupa tokius protu nesuprantamus pinigus,. Vėl žmones suvarys į barakus.. Va, ir prasideda kalbos, kad anksčiau geriau gyventi buvo. Taip pat pabrango maistas, vaistai, medicina. Pakeltos pensijos kelia juoką.
Nevalgius ir absoliučiai niekam nenaudojant atlygino . Tik tiek pamirsote paminėti…
Pakeliavus po pasaulį supranti kad geram gyvenimui del savęs reikalingas 300 kv.m. namas su žeme iki 30 arų .
Debutizacija i kaima uz 30,km nuo miesto ribos. Ir nnnnn valandu stovi kamsciuose kiekviena diena….aciu,nereikia
Pritariu. Manau žmonės nepasveria, kiek jie daug praranda gyvendami už miesto. Jeigu tavo gyvenimas už miesto tau prideda po 1 valandą per dieną daugiau laiko mašinoje, tada tu per metus prarandi apie 45 darbo dienas automobilyje. Vadinasi, tu pusantro mėnesio per metus praleidi daugiau mašinoje, o ne veikdamas kažką produktyvaus ar malonaus sau. Ar verta? Kiekvienam savo.