Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-11 |
Klaipėdoje vykusioje diskusijoje politikai, verslo, mokslo ir pramonės sektoriaus atstovai sutarė, kad ekonomikos augimas ir aukšti aplinkosaugos standartai nėra vienas kitam prieštaraujantys tikslai. Vis dėlto pasak klaipėdiškių, projektų įgyvendinimą dažnai stabdo ilgi ir sudėtingi biurokratiniai procesai bei nepakankamas dialogas tarp institucijų, verslo bei visuomenės.
Diskusiją surengė nevyriausybinė organizacija „Baltijos lizdas“ kartu su Europietiškos dešinės institutu. Renginys yra dalis visoje Lietuvoje vykstančio projekto „Aplinkos dialogai”, kuriuo siekiama skatinti argumentais grįstas diskusijas apie gamtosaugą, energetiką ir regionų plėtrą.
Klaipėdos regionui tenka svarbus vaidmuo šalies ekonomikoje, diskusijos dalyviai ieškojo atsakymų, kaip užtikrinti pramonės ir infrastruktūros plėtrą, kartu išsaugant aukštą gyvenimo kokybę bei mažinant poveikį aplinkai.
Uostas investuoja į žaliąją transformaciją
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad uostas pastaraisiais metais nuosekliai investuoja į gamtosaugos sprendimus.
„Aplinkosaugos reikalavimai nuolat griežtėja, tačiau investuojame, kad mažintume poveikį aplinkai ir tai duoda rezultatų – pastaraisiais metais pagrįsti skundai dėl uosto veiklos sumažėjo. Kartu siekiame būti ir inovacijų priešakyje, Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo stotelė“, – sako A. Latakas.
Diskusijos metu taip pat akcentuota žaliojo uosto koncepcija. Pasak A. Latako, viena svarbiausių krypčių šiandien yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas ir laivų elektrifikacija. Praėjusiais metais uoste veikė viena krantinės elektros stotis, kuri aprūpina laivus energija, šiandien įrengiamos dar keturios.
Taršos problema ne vien pramonėje
Klaipėdos universiteto prodekanė dr. Gintvilė Šimkonienė pabrėžia, kad viešose diskusijose pramonės tarša neretai išskiriama kaip pagrindinė problema, nors reali situacija yra kur kas kompleksiškesnė.
„Pramonė Klaipėdoje sudaro tik 25 proc. visos taršos, tad turime matyti šį sektorių ne tik kaip iššūkį, bet ir kaip galimybę. Tačiau tam būtina laikytis tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinių aplinkosaugos reikalavimų ir ieškoti sprendimų, kurie būtų pagrįsti mokslu“, – teigia G. Šimkonienė.
Anot mokslininkės, Klaipėdos universitetas aktyviai bendradarbiauja su verslu ir pramone, ieškodamas sprendimų taršos mažinimui, energetiniam saugumui ir infrastruktūros atsparumui stiprinti.
Dialogas efektyvesnis už draudimus
Seimo narė Ligita Girskienė sako, kad per pastaruosius metus jos požiūris į pramonės ir aplinkosaugos santykį pasikeitė: „Anksčiau buvau skeptiška, tačiau šiandien matau, kad dialogu galima pasiekti daugiau. Įmonės ieško būdų mažinti taršą, investuoja į naujas technologijas ir vis daugiau dėmesio skiria tvarumui“.
Ji taip pat pabrėžė žiedinės ekonomikos svarbą ir siūlė ieškoti būdų, kaip sudaryti palankesnes sąlygas tvariems projektams. Viena iš politikės siūlomų idėjų – vadinamasis „žaliasis koridorius“, kuris leistų gamtosaugai palankiems projektams greičiau įveikti administracines procedūras. Politikė taip pat dalinasi, kad Seime šiuo metu rengiamos teisės aktų pataisos dėl griežtesnių reikalavimų pramoninių kvapų ribojimui.
Seimo narys Audrius Petrošius mano, kad viena didžiausių kliūčių regiono plėtrai yra perteklinė biurokratija: „Dialogas, o ne pasipriešinimas yra geriausias būdas ieškoti sprendimų. Uosto iš Klaipėdos neiškelsime, todėl turime galvoti, kaip sugyventi ir kartu spręsti kylančias problemas“.
Jo teigimu, nemažai strateginių projektų, tarp jų vandenilio infrastruktūros plėtra, vėjo energetikos iniciatyvos ar transporto infrastruktūros sprendimai stringa dėl ilgų derinimo procedūrų ir nepakankamo institucijų bendradarbiavimo.
Būtina stiprinti bendradarbiavimą
Diskusijos pabaigoje dalyviai sutarė, kad siekiant suderinti ekonomikos augimą ir gamtosaugą būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų, savivaldybių, verslo, mokslo bendruomenės ir gyventojų.
Renginių ciklas „Aplinkos dialogai“ vyko įvairiuose Lietuvos regionuose, nagrinėjant vietos bendruomenėms aktualius gamtosaugos, energetikos ir regioninės plėtros klausimus.
„Projektas prie vieno stalo diskusijai subūrė regionų, pramonės ir aplinkosaugos aktyvistų bendruomenes. Nors diskusijos buvo karštos ir kartais net per daug emocionalios, tikime, kad tai yra žingsnis prie konkrečių sprendimų. Projekto metu išgrynintos idėjos ir rekomendacijos bus perduotos sprendimų priėmėjams“, – sako organizacijos „Baltijos lizdas“ vadovė Teresė Škutaitė.
Europietiškos dešinės instituto vadovas Teodoras Žukas sako, kad šių renginių tikslas buvo pats procesas: „Girdėti politikų, ekspertų, o svarbiausia – vietos bendruomenių balsus. Įvardinti problemas ir skaudulius, ieškoti kelių ir krypčių, kaip judėti į priekį. Visame renginių cikle ne kartą buvo pakeltas balsas, rodyta pirštu į vieną ar kitą įstaigą, instituciją, sprendimų priėmimą ar bendruomenę. Bet emocijos būtent ir rodo tokių pokalbių reikiamybę. Todėl, mano akimis, renginių ciklas buvo sėkmingas”.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą