Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-12-04 |
Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras atliko specialistų poreikio analizę, kuri parodė, kokiose srityse darbuotojų poreikis yra didžiausias, kokios profesijos yra perspektyviausios. Analizė atlikta bendradarbiaujant su Klaipėdos pramonininkų asociacija, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija, Klaipėdos LEZ, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų savininkų asociacija ir Lietuvos jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacija.

Didžiausias specialistų trūkumas – inžinerinės pramonės bei su laivyba ir uostu susijusiose srityse.
„Laivų korpusų surinkėjų ir sistemų montuotojų poreikis atskleidžia ne tik sudėtingą situaciją darbo rinkoje, bet ir aiškiai signalizuoja, kad Lietuvos jūrinės pramonės ateitis neatsiejama nuo kvalifikuotų specialistų. Šių profesijų atstovai yra vienas svarbiausių mūsų konkurencingumo ramsčių ir būtina sąlyga įgyvendinant aukštos pridėtinės vertės projektus. Todėl turime sutelkti pastangas nukreipdami jaunimą bei kryptingai investuodami į profesinį mokymą, sudaryti jaunuoliams realias galimybes ne tik įgyti profesiją, bet ir iškart įsilieti į darbo rinką. Sinergija tarp švietimo sektoriaus ir verslo bei toliaregiška valstybės strategija – raktas į tvarų jūrinės Lietuvos augimą“, – įsitikinęs Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Jam antrino ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus, pabrėžęs, kad Klaipėdos uostui nuolat reikia kvalifikuotų darbuotojų.
„Šiandieninėje verslo aplinkoje uosto krovos įmonės susiduria su ne menkais iššūkiais, tarp kurių ir sparčiai kintančios technologijos bei nuolatinis kompetencijų atnaujinimo poreikis. Šiuo metu ypač reikia dokininkų, specialiosios technikos operatorių, jūrų logistikos koordinatorių, gebančių dirbti su skaitmeniniais sprendimais. Ilgalaikį Klaipėdos uosto konkurencingumą padeda užtikrinti ir profesiniai centrai, kurie specializuojasi uosto, inžinerinės pramonės srityse. Lindenau centras šiame segmente turi didžiulį įdirbį, todėl jo veiklų stiprinimas uosto pramonei ypatingai svarbus”, – teigia L. Rimkus.
Darbdavių apklausos signalizuoja, kad inžinerinėje pramonėje Klaipėdos regione šiandien reikia net 772 specialistų: daugiausia laivų korpusų surinkėjų (283) ir suvirintojų (206), taip pat elektrikų (70), laivų sistemų ir įrenginių montuotojų (64), metalo konstrukcijų montuotojų (39), metalo apdirbimo staklininkų (20), atsinaujinančios energetikos įrangos montuotojų (25) bei kitų kvalifikacijų darbuotojų (65). Transporto (jūros ir uosto) sektoriuje poreikis siekia 310 specialistų: ieškoma stiuardų (70), jūreivių-suvirintojų (65), motoristų (56), laivo virėjų (35), laivo elektrikų (27), jūreivių (25), jūrų uosto krovinių logistų (22) ir dokininkų (10). Klaipėdos regione taip pat trūksta ŠVOK montuotojų (25) ir santechnikų (20). Iš viso artimiausiu laikotarpiu regiono poreikis – 1127 nauji specialistai.
„Akivaizdu, kad vien artimiausiu laikotarpiu regionui reikės daugiau kaip tūkstančio naujų specialistų, o didžiausias deficitas telkiasi inžinerijoje ir jūrinėje grandinėje. Todėl racionaliausia planuoti priėmimą pagal realius įmonių poreikius. Taip verslas gaus prognozuojamą talentų srautą, o absolventai – aiškų kelią į gerai apmokamas profesijas“, – sakė Jolanta Girdvainė, Klaipėdos pramonininkų asociacijos direktorė.
INFORMACIJA
Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras 2025-aisiais ir vėl pateko į labiausiai augusių profesinio rengimo centrų Lietuvoje trejetuką. Centras specializuojasi jūrinės, inžinerinės, uosto ir atsinaujinančios energetikos profesijose, rengia visus šioje analizėje minėtus specialistus.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Darbas kaip kalėjime… laivuose.. gėriau narkotikais prekiauti bent žinai dėl ko sėdėsi kalėjime
Sudo krūva ta jūsų jūrinė pramonė ir sudai o ne žmonės ten dirba…visi kaip iš kalėjimo ką tik paleisti..kas su tokiais recydivystais gali dirbti
Jūrinė pramonė mirusi pramonė
Koks trūkumas? Atviras darbo jėgos judėjimas, tai Lindenau specialistai išjuda į Norvegiją, Švediją, Suomiją. Tai valstybė turi investuoti į norvegų gerovę?
as turiu jurini issilavinima esu laivu mechanikas,stovejau uzimtumo tarnyboj du metus ir man ne karto nepasiule jokio darbo uoste ar vakaru gamykloj.o jie cia sako kad truksta,tai gal jie iesko ne darbuotoju o vergu kaip vienas raso,,,,
Panašu į užsakytą straipsnį.
Neatspindi darbo paieškos portalai ir užimtumo tarnyba minimo specialistų su inžineriniu išsilavinimu trūkumo.
Lietuvoje skelbiami darbai dažnai mini, kad reikalingas inžinierius, bet paaigilinus ieško paprasto šaltkalvio o ir išsilavinimas nebūtinas.
Dirbau 2 savaites moka centus o reikalauja daug iš laivu uždirba milijonus o moka 1400 suvirintojuj,mus juokaujate,jums ne specialistu reikia o vergu
Čia netrūkumas, čia kadrų kaita : kvalifikuoti lietuviai į užsienį varo kur užkala 2,5-3,5 karto daugiau, o į jų vietą atvaro babajyno čepatai
Algu kelimas va ko truksta nepamena zmones kada tas buvo vblse
Ju algos Lt 1000 i rankas uoste Lt pilieciams. VISI KITI PAKISTANAS, UKRAINA.
nera trukumo. Darbo kvotu didinimas norimas 🙂