Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-31 |
Ką verslui daryti, kai Lietuvos muitinė prašo pateikti papildomą informaciją, tačiau nepaaiškina, ko konkrečiai trūksta? Su tokiu klausimu susidūrė Klaipėdoje įsikūrusi „MEPA Logistics“, muitinės procedūrose atstovavusi klientui, importuojančiam freono krovinį iš Kinijos.
Beveik keturias savaites trukusio tikrinimo metu muitinei buvo teikiami papildomi dokumentai, atliktas laboratorinis tyrimas, importo deklaracija pateikta tris kartus. Tačiau vienas iš Lietuvos muitinės raštiškų atsakymų verslui galiausiai buvo toks: „Pateikite kažką naujo, ko dar nebuvote pateikę.“
„MEPA Logistics“ vadovė Evelina Petkuvienė sako per 13 darbo muitinės srityje metų su tokia situacija susidūrusi pirmą kartą.
Trys deklaracijos ir vis nauji klausimai
Importo deklaracija buvo teikta tris kartus. Muitinei kilus klausimų dėl krovinio svorio, kvotos ir prekės kilmės, buvo teikiami papildomi dokumentai, atliktas krovinio patikrinimas ir laboratorinis tyrimas, kuris patvirtino deklaruotą prekės kodą.
Galiausiai muitinė pateikė penkių papildomai reikalingų dokumentų sąrašą. Pasak E. Petkuvienės, visi jie buvo surinkti ir pateikti.
„Tada gavau atsakymą: „Pateikite kažką naujo, ko dar nebuvote pateikę. Kitu atveju deklaracija bus neišleista.“ Mano klausimas labai paprastas – ką konkrečiai dar turime pateikti?“ – sako E. Petkuvienė.
Laukti dar 20 dienų verslas nebegalėjo
Trečioji deklaracija taip pat nebuvo išleista. Sprendimą galima skųsti, tačiau tuo metu krovinys ir jį atvežęs vairuotojas Kaune jau buvo praleidę beveik keturias savaites, todėl eksportuotojas nusprendė krovinį susigrąžinti.
„Teisinė galimybė skųsti sprendimą yra. Tačiau verslo realybė kitokia. Krovinys stovi, vairuotojas laukia, kaupiasi išlaidos. Negalime klientui pasakyti: palaukime dar kelias savaites ir pažiūrėsime, kas bus. Todėl šioje situacijoje problema man yra ne pats tikrinimas, o tai, kad nepavyko gauti aiškaus atsakymo, ką dar turime padaryti“, – teigia E. Petkuvienė.
Teisininkai: problema gali būti platesnė
Advokatas, muitų teisės ekspertas, GVLEX vadovaujantis partneris dr. Gediminas Valantiejus atkreipia dėmesį, kad ši situacija kelia ne tik komunikacijos, bet ir viešojo administravimo klausimų. Jo teigimu, pagal Viešojo administravimo įstatymą valstybės institucijos sprendimas, kuriuo asmeniui nustatomas įpareigojimas, turi turėti aiškų faktinį ir teisinį pagrindą.
„Institucija turėtų konkrečiai ir motyvuotai įvardyti, kokių duomenų ar informacijos prašoma ir kokiu teisiniu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2020 m. yra išaiškinęs, kad muitinės sprendimai neišleisti prekių turi būti motyvuoti pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, o ne pagrįsti bendro pobūdžio teiginiais ar reikalavimais“, – komentuoja teisininkas.
Pasak jo, praktikoje problema platesnė: pasitaiko atvejų, kai iš verslo prašoma dokumentų ar informacijos, kurių jis neprivalo kaupti, neturi galimybės turėti arba kuri jau prieinama pačios valstybės informacinėse sistemose. Tai, jo vertinimu, gali rodyti ne pavienės situacijos, o administracinės praktikos trūkumus.
„Praktikoje yra tekę susidurti su muitinės pozicija, kad vykdant muitinės procedūras Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai esą netaikomi. Tačiau teismų praktikoje muitinės sprendimams keliami motyvavimo reikalavimai“, – sako G.Valantiejus
Advokatų kontoros „NOS Legal“ advokatė Greta Augutytė išskiria kitą svarbų aspektą – muitinė nebūtinai turi įvardyti konkretų dokumentą, tačiau verslui turi būti aišku, kokios abejonės liko nepašalintos ir kodėl jau pateiktų įrodymų nepakanka. „Verslas neturėtų būti paliekamas spėlioti, kokį dar dokumentą institucija galėtų laikyti pakankamu“, – teigia advokatė.
„Noewe Legal“ advokatas, partneris Jonas Platelis problemą sieja su gero administravimo principu ir atkreipia dėmesį į jos ekonomines pasekmes: netinkamas administravimas muitinės srityje verslui gali reikšti ne tik administravimo kaštus, bet ir krovinio prastovas, saugojimo išlaidas, veiklos sutrikimus, negautas pajamas ar nuostolius dėl neįvykdytų įsipareigojimų.
Ar tai pavienis atvejis?
Apie situaciją E. Petkuvienė papasakojo „LinkedIn“, klausdama muitinės tarpininkų, importuotojų ir teisės specialistų, ar jiems yra tekę susidurti su panašiais atvejais. Įrašas sulaukė nemažai sektoriaus atstovų reakcijų, o dalis komentavusiųjų dalijosi savo patirtimi apie sudėtingą komunikaciją ar užsitęsusias procedūras.
„Viešindama šią situaciją nenoriu ieškoti konkretaus pareigūno, kurį būtų galima apkaltinti. Man įdomesnis sisteminis klausimas. Jeigu institucija turi pagrįstų abejonių – verslas privalo jas išsklaidyti. Bet tam verslas turi suprasti, ko iš jo prašoma. Noriu suprasti, ar mūsų atvejis yra pavienis, ar su tokia komunikacija susiduria ir daugiau Lietuvos įmonių“, – sako E. Petkuvienė.
Rubrikoje „Mums rašo“ skelbiamos nuomonės
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Ir kodėl stebitės, tegul Klaipėdos TM vadovydė pateikia kokį išsilavinimą turi inspektoriai vykdantys dokumentinį tikrinimą. Baigė 6 mėn. kursą muitinės mokymo centre turėdami tik vidurinį išsilavimą, po to bando vaizduoti viską išmanančius. Kol nebus pakeista muitinės pareigūnų paruošimo tvarka ir jų darbo apmokėjimas, normalių žmonių ten nesulauksime. Per 33 metus kol dirbu muitinės tarpininku, naujų pareigūnų kompetencija tik prastėja. Kol dar yra pareigūnų iš „senosios gvardijos” dar kažkiek yra tvarkos.
Su tuo susiduria ne tik Klaipėdos, bet ir kitų miestų tarpininkai. Dirbu šioje srityje greit 18 metų ir tokios situacijos tapusios kasdienybe. Kroviniai stovi, mašinos stovi, reikalauja raštų, dokumentų. Tikrina kažką, patys nežino ką. Ginčytis su muitine – sizifo darbas. Pasiieškokit statistikos – kiek Lietuvoje liko muitinės tarpininkų? Jų atstovų? Patys žmonės jau nebegali dirbti – tiesiog nesijaučia žmonėmis. Pasiskaitykite FB grupes tais klausimais, ten labai gerai matosi vidinė tarpininkų nuotaika.
Tai reiškia, kad muitinė žino daugiau, negu jūs galvojate.
🤣😂😅
kad kažkurioje grandyje (nebūtinai muitinėje),susirinko per daug ppiergalius kilnojančių , už nieką neatsakingų ir dažniausiai nieko nemokančių „švogerių” ir „švogerkų”. Na, panašiai kaip premjerienė, ministrų patarėjai, vadovų žmonos ir kitas planktonas Raudondvario dvare