Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-25 |
Europa ruošiasi vienam reikšmingiausių ekonominės politikos pokyčių per pastaruosius dešimtmečius – siekiui susigrąžinti dalį pramonės ir gamybos pajėgumų, kurie per pastaruosius metus persikėlė į Azijos šalis. Europos Komisija rengia teisės aktų paketą, kuriuo bus skatinama gamyba Europos Sąjungoje.
Ekspertų vertinimu, šie pokyčiai gali atverti naujų galimybių Lietuvos regionams, o ypač toms teritorijoms, kurios jau šiandien turi stiprią pramonės ir investicijų ekosistemą. Tam, kad ši galimybė būtų išnaudota, reikės ne tik verslo investicijų, bet ir aktyvaus valstybės, savivaldos bei regionų bendradarbiavimo.
Apie šias tendencijas kalbėta Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) vykusioje diskusijoje. Joje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas pabrėžė Lietuvos pasirengimo naujoms pramonės plėtros galimybėms svarbą, o jas verslui pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonės politikos skyriaus vedėjas Tomas Garuolis. Į diskusiją taip pat įsitraukė verslo ir Klaipėdos savivaldybės atstovai.
Europa keičia kursą
Pasak T. Garuolio, Europa šiandien susiduria su rimtu iššūkiu – per pastaruosius dešimtmečius reikšminga dalis gamybos buvo perkelta į trečiąsias šalis, pirmiausia į Kiniją ir kitus Azijos regionus.
„Europa praranda dalį apdirbamosios gamybos, chemijos, metalo ir kitų pramonės sektorių pajėgumų. Tai jau nėra vien ekonominis klausimas – tai tampa strateginiu Europos konkurencingumo ir saugumo klausimu“, – sako T. Garuolis.
Anot jo, Europos Komisija jau rengia teisės aktų paketą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas gamybos sugrįžimui į Europą. Tikimasi, kad didžioji dalis šių iniciatyvų bus priimtos 2027 metais. Pabrėžiama, kad dalis finansavimo ateityje bus nukreipta produktams, pagamintiems Europoje, įsigyti. Todėl valstybės ir regionai turi ruoštis iš anksto.
„Lietuvai tai atveria galimybių tapti viena iš vietų, kur ši gamyba galėtų kurtis ir plėstis“, – teigia ministerijos atstovas.
Laisvųjų zonų vaidmenį sugrąžinant tradicinę ir pritraukiant naujos kartos pramonę pabrėžė ir Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas. Pasak jo, verslai vis labiau ieško ne infrastruktūros ar laisvų sklypų, o veikiančių ekosistemų – tam tikroje srityje jau besispecializuojančių įmonių, talentų ir akademinių bendruomenių.
„Turime jau ne vieną pavyzdį, kai nauji investuotojai Klaipėdos LEZ pasirinko dėl čia jau veikiančių senbuvių, galimų partnerių, atitinkamų darbo rinkos ir ugdymo įstaigų specializacijų. Džiaugiuosi, kad Europa supranta strateginę gamybos reikšmę, o akivaizdus Lietuvos įdirbis pažangios ir tvarios pramonės srityse kuria pagrindą tikėtis, kad naujomis galimybėmis tikrai pasinaudosime“, – kalba E. Kiudulas.
Investicijos prasideda nuo bendradarbiavimo
Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės teigimu, vienas svarbiausių veiksnių siekiant pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis yra glaudesnis valstybės institucijų, savivaldybių ir verslo bendradarbiavimas.
„Ten, kur atsiranda pramonė ir investicijos, atsiranda darbo vietos, gyventojai, auga ekonomika, vystosi smulkesni verslai. Tai yra bazinis regionų augimo pagrindas“, – sako I. Butenienė.
Pasak jos, regionams vis dar trūksta informacijos apie valstybės investicijų pritraukimo politiką ir būdus, kaip aktyviau įsitraukti į jos įgyvendinimą.
„Norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo tarp institucijų. Kuo geriau regionai supras valstybės prioritetus ir būsimas kryptis, tuo geriau galės pasirengti naujoms galimybėms“, – teigia savivaldybės atstovė.
I. Butenienė atkreipia dėmesį, kad investicijų pritraukimas regionams svarbus ne tik ekonomine prasme.
„Regionai šiandien konkuruoja dėl žmonių. Norint išlaikyti jaunus specialistus ir šeimas, būtina kurti darbo vietas, pritraukti investuotojus ir užtikrinti kokybišką gyvenamąją aplinką“, – sako ji.
Anot pašnekovės, savivaldybių vaidmuo šioje srityje yra labai konkretus – nuo inžinerinės infrastruktūros iki viešojo transporto, švietimo įstaigų ir kitų sprendimų, kurie leidžia verslui kurtis ir plėstis.
„Kai regione atsiranda investuotojas, jis sukuria darbo vietas, pritraukia gyventojų ir skatina kitų verslų augimą. Tokiu būdu vystosi visa savivaldybė“, – pabrėžia I. Butenienė.
Parengta pagal pranešimą spaudai
o tas smirdalas, ramiai nuodijantis miestą Lezas sutraukes į save visokius abejotinus veikėjus su savo bachuriukais gali eit… JĮ UŽDARYT REIKIA.Kaip užveisė liberalai šitoj nemokesčių zonoj kažkokius valkatas taip iki dabar juos daugina. EI!,, NIEKO NEMOKAMO NEBŪNA! ” /// Ne be reikalo str. nėra nei užuominos kokių rūšių gamyklos ar kt. objektai žada ateit. Pagal pirminius LEZ nuostatus čia negali būti jokių cheminių ar kitaip pavojingų žmonėms(miestui) gamyklų. O kaip yra?
Semia ponuliai viską. Už valstybei nemokamus mokesčius valstybinėje žemėje pelną gauna. O pinigai jiems niekuo nesmirdi, kai pelnai dideli.