Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-29 |
Gimnazijų reitinguose stebimi pokyčiai pozicijose, tačiau į penketukus patenkančios mokyklos lyderiaujančias pozicijas išlaiko ne vienus metus.
Apie tai trečiadienį paskelbė kasmet švietimo įstaigų lentelę sudarantis žurnalas „Reitingai“.
„Šių metų atrankinių mokyklų reitinge mes matome rokiruotes, dar ženklesnes rokiruotes mes matome vadinamųjų neatrankinių mokyklų gimnazijų reitinge, kurių yra šalyje absoliuti dauguma“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Geriausios gimnazijos
Tarp gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti moksleivius, pirmoje vietoje ir toliau išlieka Vilniaus licėjus, tačiau antrojoje vietoje pirmą kartą atsidūrė kita sostinės mokykla – Mykolo Biržiškos gimnazija.
Į trečiąją poziciją pakilo Kauno jėzuitų gimnazija, nežymiai aplenkusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnaziją, o penkta liko Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija.
Pagrindinėje gimnazijų reitingo lentelėje, kurioje atsiduria visos mokinių nesirenkančios mokyklos, pirmoje vietoje išlieka Klaipėdos licėjus, o į antrąją vietą pakilo Vilniaus privati „Saulės“ gimnazija, aplenkusi Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją, kuri nuo praėjusių metų gavo teisę atsirinkti mokinius, bet kol kas išleido dar neatrankinę abiturientų laidą.
Anot J. Kučinskaitės, nors pirmieji gimnazijų penketukai ne itin pakito, didesnių šuolių pasitaikė žemesnėse pozicijose ir tai galėjo lemti koreguoti abiturientų egzaminų rezultatai.
„Jeigu žiūrėtume į tolimesnes pozicijas, tai matytume, kad tie dešimt taškų, kuriuos pernai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu gavo visi tie, kurie laikė visus valstybinius brandos egzaminus, išskyrus lietuvių kalbos, (…) lėmė gimnazijų vietas reitinge, – kalbėjo ji. – Matome, kad kai kurios gimnazijos, kurios buvo žemiau šimtuko ribos ar netgi dušimtuke arba, na, jau 250-ojoje pozicijoje maždaug, jos staiga šoktelėjo, netgi į šimtuką pateko.“
Reitinguojant švietimo įstaigas buvo vertinami gimnazijų abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatai, šimtukų skaičius, įstojimas į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvoje ir studijos užsienio universitetuose.
Iš viso 2025 metais gimnazijas baigė 18 tūkst. 569 abiturientai, dar 2 tūkst. 149 jaunuoliai vidurinį išsilavinimą įgijo profesinėse mokyklose.
Tik penktadalis visų šalies mokinių mokosi informatikos
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, pernai informatikos šalies gimnazijų dvyliktose klasėse mokėsi kas ketvirtas abiturientas – 5 096 mokiniais iš maždaug 21 tūkst. dvyliktokų. Vienuoliktose klasėse – mažiau nei 4 tūkst. mokinių arba kas penktas vienuoliktokas.
160-yje Lietuvos gimnazijų informatikos dvyliktoje klasėje mokosi mažiau nei po 20 proc. mokinių, o 44-iose iš jų informatikos nesimokė nė vienas mokinys.
Informatikos valstybinį brandos egzaminą praėjusiais mokslo metais laikė 3942 jaunuoliai arba mažiau nei kas penktas dvyliktokas.
Tuo metu fizikos egzaminą pernai laikė 2530 jaunuolių iš 20 tūkst., chemijos – 1870 jaunuolių iš 20 tūkstančių. Chemijos egzaminas yra privalomas stojant į mediciną.
„Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino teigimu, vis mažiau jaunuolių mokosi tokių disciplinų kaip fizika, chemija, biologija, informatika, tai atsispindi ir Užimtumo tarnybos duomenyse.
„Atliktas tyrimas buvo, kad darbdaviai konkrečiai, kai priima jaunus žmones, jauniems žmonėms atrodo, kad jie gimę su IT genu ir jie mano, kad jiems nereikia mokytis, jie tiesiog išmano giliai informacines technologijas ir informatiką, – kalbėjo G. Sarafinas. – Bet kai nueina pas darbdavius, ketvirtadalis darbdavių sako: brangieji, kad jūs čia nelabai gaudotės, mums reikia gilių žinių, mums reikia programavimo žinių, jūs jų neturite“.
Leidinys atkreipė dėmesį, jog šalies mokyklose daugėjant užsieniečių, jie dažniausiai mokosi rusų kalba.
Lietuvos mokyklose besimokančių užsieniečių skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo kartais ir sudaro daugiau nei 4 proc. visų mokinių.
Šalies mokyklose mokosi 14,4 tūkst. užsieniečių, dauguma jų – 69,45 proc. – yra ukrainiečiai. Lietuvių kalba šalies mokyklose praėjusiais mokslo metais mokėsi 44,1 proc. visų užsieniečių, rusų kalba – 28,7 proc.
BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą