Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-18 |
Šią savaitę Lietuvoje minint Pasaulinį švyturių savaitgalį, Klaipėdos švyturys lieka uždaras visuomenei. Istorinis paveldas tyliai išdraskomas, o viešoje miesto gatvėje fotografuoti bandantys užsienio svečiai traktuojami kaip nusikaltėliai.
Istorija prasidėjo dar tuomet, kai valstybė investavo apie 150 tūkst. eurų Klaipėdos švyturio tvarkybos darbams. Visuomenei ir miesto valdžiai buvo viešai pažadėta – suremontuotas objektas bus atvertas pažintiniam lankymui. Tačiau netrukus pažadai buvo pamiršti. Prisidengiant „geopolitinėmis priežastimis“ ir uosto strateginių įmonių saugumu, švyturį nuspręsta palikti visiškai uždarą. Istorinė švyturio kalva buvo išdraskyta, privažiavimas panaikintas, o teritorija – aptverta aklinomis tvoromis.
Nors objektui vėliau buvo suteikta Kultūros paveldo departamento (KPD) apsauga, įvyko sunkiai suvokiamas dalykas – svarbiausia švyturio dalis, istorinis žibintas (Frenelio lęšiai), buvo išmontuotas ir oficialiai perduotas Lietuvos jūrų muziejui saugoti. Švyturys liko ne tik be fizinės prieigos visuomenei, bet ir be savo autentiškos širdies.
Galiausiai uosto prieigose galiojantis režimas peržengė bet kokias sveiko proto ribas. Šių metų birželio 6 d. Vokietijos pilietis, tarptautinėje bendruomenėje pripažintas švyturių ambasadorius André Kroboth, stovėdamas viešajame kelyje (Burių g.) už aptvertos uosto teritorijos ribų, telefonu fotografavo Klaipėdos švyturį. Prie užsienio svečio staiga pribėgo privatūs AB „KN Energies“ apsaugos darbuotojai ir pakeltu tonu pareikalavo nedelsiant ištrinti visas nuotraukas iš asmeninio telefonu. Siekdamas išvengti konflikto, turistas reikalavimą įvykdė, tačiau grįžęs namo apie šį „svetingumą“ viešai prabilo tarptautiniu lygmeniu.
Birželio 18 d. aš šį įvykį paviešinau savo „Facebook“ paskyroje, o gavęs oficialų vokiečių turisto įgaliojimą atstovauti jo interesams, liepos 4 d. išsiunčiau oficialius raštus uosto struktūroms bei Susisiekimo ministerijai.
Prasidėjęs institucijų susirašinėjimas atskleidė visišką uosto įmonių savivale grįstą chaosą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo oficialiame rašte pripažino: „Jeigu asmuo yra už aptvertos teritorijos ribų ir fotografuoja tik viešai matomą švyturį, vien šis faktas savaime nėra uosto režimo pažeidimas, o apsaugos darbuotojas neturėtų reikalauti ištrinti nuotraukų“. Uostas taip pat atskleidė, kad kasdienį režimą šioje zonoje nustato sklypą besinuomojanti AB „KN Energies“.
Galiausiai po pusantro mėnesio trukusio vilkinimo rugpjūčio 17 d. prabilo ir Susisiekimo ministerija. Jos pateiktame rašte atskleistas visiškas „KN Energies“ atsitraukimas: įmonė ministerijai oficialiai nurodė, kad ateityje, kilus analogiškai situacijai, „apsaugos darbuotojai patys nuotraukų trinti nereikalaus, o kvies policijos pareigūnus“.
Kitaip tariant, tai yra tiesioginis pripažinimas, kad birželio 6 d. jų privati apsauga neturėjo jokios teisės viešoje gatvėje terorizuoti užsienio piliečio ir naikinti duomenų jo telefone. Tačiau pažadas ateityje kviesti policiją atveria dar didesnį absurdą. O ką atvykę pareigūnai turės daryti? Kokias teises Lietuvos Respublikoje turi policija, kad priverstų viešoje gatvėje teisėtai stovintį užsienio turistą trinti kultūros paveldo nuotraukas? Jokio teisinio pagrindo tam nėra. Tai rodo, kad uosto strateginių įmonių mąstysena vis dar likusi giliame sovietmetyje, kur baimė ir jėgos struktūrų demonstravimas yra aukščiau už piliečių teises ir laisves.
Visgi šį reikalą žadu užbaigti iki galo. Šiandien institucijoms išsiunčiau priminimus. Nepateikus išsamių atsakymų dėl konkrečių apsaugos darbuotojų atsakomybės, skundai bus teikiami Policijos departamentui, o ministerijos vykdytas atsakymų vilkinimas bus perduotas vertinti Seimo kontrolieriui dėl biurokratizmo.
Švyturiai privalo šviesti ir telkti bendruomenę, o ne būti išdraskyti ir užrakinti neperžengiamomis biurokratų tvoromis. Šis atvejis įrodė, kad viešumas veikia. Mes pasieksime, kad istorinis Klaipėdos simbolis būtų grąžintas žmonėms.
Rubrikoje „Mums rašo“ išsakomos asmeninės autorių nuomonės, kurios neprivalo sutapti su redakcijos nuomone
Pasieks tik tas, jurkštai, kas įtakingiau stoguojamas ir katro užnugaris kietesnis, kieno interesai svarbesni, kurio muskulai stipresni; apsaugos darbuojai tik šeškės, tampomos už virvučių daug aukštesnių. Tokioje tikrovėje esame.