Istorinės miesto Rotušės stogo kapitalinio remonto darbai kainuos 348 999,01 Eur ir gali užtrukti iki 2025 metų pavasario.

Dėl tokios sumos su UAB „Nanska“ sulygo savivaldybė. Su ja pasirašytoje sutartyje numatyta, kad šis „rangovas turi atlikti darbus per 6 mėn. nuo statybvietės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos (neįskaitant statybos užbaigimo procedūros)”, bet pati sutartis galioja iki 2025 m. kovo 15 dienos.

Pastate yra suformuoti du nekilnojamojo turto objektai: vienas iš jų nuosavybės teise priklauso UAB „Mūsų laikas”, kitas – Klaipėdos savivaldybei. Todėl stogas bus remontuojamas tik virš savivaldybei priklausančios administracinės paskirties pastato dalies. Darbai bus atliekami pagal UAB „Klaipėdos projektas” parengtą projektą.

Šio istorinio pastato, kuris kadaise buvo laikina Prūsijos karaliaus rezidencija, stogas varvėjo dar tada, kai jame buvo įsikūrusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Ir tuomet koridoriuose būdavo statomi kibirai vandeniui nutekėti. Nors viršininko administracijoje darbavosi visas pulkas teritorijų planavimo ir statybų priežiūros specialistų, kaip sulopyti stogą, būdų nerasta. Nepadėjo ir kviestiniai ekspertai.

Naujasis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus atsisakė įsikurti per 200 metų skaičiuojančiame rotušės pastate, nors čia rezidavo jo pirmtakas, miesto Tarybos sekretoriatas, Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba bei kitos valstybinės institucijos.

Kol kas nežinoma, ar senoji rotušė liks tik paprasta savivaldybės kontora, ar bus pritaikoma ir reprezentacinėms bei turizmo funkcijoms. Anksčiau buvo daromi žygiai, kad čia būtų atkurta karalienės Luizės salė, galėtų persikelti Santuokų rūmai.

ISTORIJA

Dabartinė rotušė iš pradžių buvo gyvenamosios paskirties pastatas, statytas XVIII a. pb. – XIX a. pr., priklausęs danų konsului ir garsiam pirkliui L. Lorkui bei jo žmonai, kurie vėliau namą perdavė savo žentui – konsului Fr. Konsentijui. 1807-1808 m. šis pastatas buvo tapęs Prūsijos karaliaus Friedricho Vilhelmo III ir jo žmonos Luizės rezidencija.

1845 m. Klaipėdos miesto magistratas nupirko šį namą ir 1846 m. pavertė jį miesto rotuše. Pritaikant pastatą administraciniai paskirčiai, buvo atlikti pirmieji vidaus patalpų pakeitimo darbai. 1875-1877 m. pastato išorė rekonstruota pagal vietinio architekto Kornelijaus (Cornelius) parengtą projektą. Antras aukštas buvo pakeltas apie metrą, pakeistas fasadų dekoras, naujai išmūrytas frontonas, langų angos liko nepaliestos. Vidus pertvarkytas pagal Klaipėdos apskrities architekto Mejerio (Mayer) projektą.

1928 m. rotušė buvo plečiama, rytinėje pusėje pastatytas priestatas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. namą naudojo nacistinės Vokietijos valdžia. Sovietmečio laikotarpiu pastatas atiteko įmonei ,,Statybos trestas” kuri vėl rekonstravo pastatą, rytinėje pusėje pristatė dar vieną priestatą. Projektą parengė architektas Petras Lapė. 

Sovietmečiu buvo užpilti pastato rūsiai, sužeminta ir supaprastinta posėdžių salė, išardyti mediniai laiptai, vietoje jų atsirado gelžbetoninė konstrukcija.