Gana dažnai pasitaiko, kad įspėjamuosius pranešimus apie ekstremalų įvykį iš gauna ne visi gyventojai, kuriuos jie turėtų pasiekti. Tai gali būti susiję su pranešimo siuntimo technologija, veikiančia pagal nustatytą teritoriją, taip pat gyventojų telefonų nustatymais.

Valstybės tarnybos, tarp jų ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), naudojasi „Cell Broadcast“ (CB) serveriu. Tai speciali technologija, kuri perduoda įspėjamuosius valstybinius pranešimus į mobiliojo ryšio operatoriaus tinklą. Lietuvoje visi mobiliojo ryšio operatoriai yra įsipareigoję leisti CB serveriui ištransliuoti informaciją jų klientams.

„Atsitikus ekstremaliai situacijai ar kitam pavojui, gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS) veikia taip, kad informuoja gyventojus pagal tai, prie kurių antenų (kitaip – kurioje teritorijoje) prisijungia jų telefonai“, – pranešime cituojamas Arnoldas Lukošius, „Tele2” inovacijų ekspertas.

Pasak jo, svarbu suprasti, kad įspėjamieji pranešimai per GPIS siunčiami ne konkretiems asmenims ar konkretiems telefono numeriams, o į pasirinktą teritoriją – į telefonus, prisijungusius prie toje teritorijoje esančių antenų.

„Tarkime, Jonas gyvena Naujamiestyje, kur įsiplieskė gaisras, tačiau pranešimo siuntimo metu yra darbe Viršuliškėse. Kadangi Jonas nepatenka į pasirinktą informuoti teritoriją, jis negaus įspėjamojo pranešimo, nes jo telefonas nėra prisijungęs prie vienos iš toje zonoje esančių antenų. Jei būtų nuspręsta siųsti pavojaus pranešimą visiems Vilniaus gyventojams, Jonas gautų įspėjamąjį pranešimą apie gaisrą jo gyvenamojoje zonoje net ir būdamas Viršuliškėse“, – paaiškina A. Lukošius.

Nuo CB serverio iki gyventojų telefonų įspėjamieji pranešimai keliauja automatiškai, be žmogaus įsikišimo. Tokiu būdu pranešimai gali būti siunčiami bet kuriuo paros metu. Juos gali gauti ir tarptinkliniu ryšiu besinaudojantys klientai, atvykę iš užsienio ir prisijungę prie Lietuvos operatoriaus tinklo.

Anot A. Lukošiaus, kai kurie gyventojai įspėjamųjų pranešimų gali gauti ne tik dėl teritorinių apribojimų, bet ir kelių kitų priežasčių. Viena jų – netinkami nustatymai telefone. Savo įrenginyje svarbu įjungti GPIS. Tai padaryti galima telefonuose su „iOS“ operacine sistema spaudžiant „Settings“ – „Notifications“, tuomet reikėtų slinkti į apačią, kur rasite „Government Alerts“ ir įjungti visus tris įspėjimų lygius – „AMBER Alerts“, „Alert Level-2” ir „Alert Level-3”. Telefonuose su „Android“ operacine sistema spauskite „Nustatymai“ – „Saugumas ir pavojus“ – „Belaidžiai nepaprastieji įspėjimai“. Tuomet įjunkite „Leisti įspėjimus“ ir nepamirškite įjungti jų atskirų lygių – „LT-Alert (2 lygis), „LT-Alert (3 lygis), „LT-Amber“.

„Įspėjamuosius pranešimus PAGD siunčia pakartotinai, tad jei gyventojas negavo konkretaus pranešimo iš pirmojo karto, gali sulaukti jo šiek tiek vėliau. Pavyzdžiui, jei gyventojas šiek tiek pakeičia savo buvimo vietą ir jo telefonas prisijungia prie antenos, per kurią nuspręsta transliuoti įspėjamuosius pranešimus, jis informuojamas per pakartotinį įspėjamojo pranešimo išsiuntimą“, – sako A. Lukošius.

Ekspertas priduria, kad įspėjamųjų pranešimų nereikėtų lyginti su SMS žinutėmis, nes jų veikimo technologijos – skirtingos. SMS siunčiamas konkrečiam numeriui, o įspėjamasis valstybinis pranešimas siunčiamas visiems, tuo metu esantiems nustatytoje teritorijoje. Todėl, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatorius gali patvirtinti, ar tam tikras numeris gavo SMS žinutę, tačiau negali pasakyti, ar tas pats numeris sulaukė įspėjamojo pranešimo.

Lietuvoje gyventojai apie gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas įspėjamaisiais pranešimais yra informuojami nuo 2012 metų. Pranešimai siunčiami į visus išmaniuosius ir neišmaniuosius telefonus, kuriuose įjungta korinio transliavimo funkcija. Naudojant neišmanų telefoną, reikėtų nustatymuose pasirinkti 2G (GSM) tinklą. Pasitikrinti, kaip visus nustatymus teisingai atlikti savo įrenginyje, galite čia.