Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-11 |
Atsakymas į klausimą nėra paprastas. Vienas būdas yra pamatuoti visuomenėje susidariusį jausmą ar nuomonę apie jį, o kitas būdas bandyti rasti ją asmeniui, t. y. pavieniam žmogui. Aišku, kad yra dar daug tarpinių dalykų, bet gal kol kas tik apie šiuos du.
Pasaulio laimės indekso tyrimą visame pasaulyje nuo 2005 m., o Lietuvoje nuo 2006 metų kasmet atlieka kompanija „Gallup World Poll“. Indekso duomenys skelbiami Pasaulio laimės ataskaitoje (angl. World Happiness Report). Atliekant jį apklausiama apie 1000 atsitiktine tvarka atrinktų vyresnių nei 15 metų amžiaus respondentų kiekvienoje iš tiriamų valstybių. Pasaulio laimės indekso rodiklis, pagal kurį sudaromas valstybių reitingas, remiasi paskutiniųjų trejų metų vertinimo vidurkiu, pavyzdžiui, 2023 metų pasaulio laimės indeksas atspindi 2020-2022 metų vertinimą.
Pagrindiniai laimės statistikos kriterijai (veiksniai) BVP vienam gyventojui: šalies ekonominis lygis ir perkamosios galios rodiklis. Socialinė parama: ar bėdos atveju žmogus turi draugų ar giminaičių, kuriais gali pasitikėti. Tikėtina sveika gyvenimo trukmė: gyventojų sveikatos ir ilgaamžiškumo lygis.
Išvardintos šių metų geriausių duomenų šalys:
Matau du labai svarbius dalykus: vadinamasis BVP nevaidina svarbiausio vaidmens. Pačios didžiausios ekonomikos šalys kaip JAV, Japonija ar Kinija nepatenka į laimingiausių šalių aukščiausią sąrašą.
Antras dalykas rodo, kad net karas negali mažinti laimės jausenos valstybėje. Islandija yra vis atakuojama „negeros valstybės“, bet gyventojai į tai žiūri savotiškai, o ką dar pasakyti apie Izraelį, su kuriuo nuolatos kariauja teroristinės organizacijos. Taigi, kompleksinis laimės jutimo šalyje matavimas rodo skirtingų valstybės gyventojų bendrumą ir pasiektą gyvenimo kokybę. Aišku, kad didelėje valstybėje sunkiau pasiekti tą vienodumą, tačiau ir išvardintos valstybės nėra visai mažos. Dar labiau noriu pakartoti, kad BVP nedaro gyventojų laimingais, todėl reikia rasti tikrą pagrindą, o ne skaičiuoti skatikus.
Dabar antrasis klausimas. Tai jau apie pavienį arba atskirą žmogų. Čia klausimas irgi nėra lengvas. Pradėsiu nuo mano mėgiamos citatos, išsakytos prieš kelis tūkstančius metų: „Protingas žmogus džiaugiasi tuo, ką turi, užuot gailėjęsis to, ko neturi.“ Mintis priskiriama Demokritui, kuris gyveno penktame amžiuje prieš mūsų erą. Sena, bet tiksli. Dabar kiek panaudokime ją sau. Kad būtų aiškiau, aš ją perrašysiu kaip formulę:
Laimė =
Arba žodžiais: Laimė yra lygi santykiui tarp realybės ir lūkesčių.
Aiškinu – jei turi nedaug, bet vis sieki didesnio atlyginimo, didelio namo, galingos mašinos, tai laimė mažėja. Bet jei turi nedaug, bet sieki žinių, sukurti gerą paveikslą ar parašyti genialų romaną, tai tavo laimė didėja.
Aišku, kad kalbu ne apie daiktus, bet apie veiksmus arba procesą. Pati laimė paprastai suprantama kaip momentinė būsena, nors iš tiesų ji yra procesas. Jei iš ryto noriai gali eiti į mokyklą, darbovietę ar dirbtuves, tai jau esi kiek laimingas, nors dar nieko lyg ir nepadarei.
Dabar jau lyg ir galima būtų padėti tašką – formulė pateikta, uždavinys išspręstas, tačiau, kaip visada, gyvenimas nėra toks paprastas. Formulės taikymas vaikui ar senoliui yra beveik priešingas, todėl nepasitenkinimas yra laimės antipodas. Nelaimė yra taip pat matuotina, bet apie tai – atskirai.
Parašykite komentarą