Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-03-15 |
Jau perskaičius pavadinimą, gali kilti įspūdis, jog autorius žino atsakymą. Deja, taip nėra. Nors gal taip ir geriau, nes jei duodamas tik vienas ir vienintelis teisingas atsakymas kaip mokykloje ar vaikų darželyje, tai dogmatizmas ten randasi itin lengvai.
Aišku, gali kilti mintis – ar taip galima? Atsakymas, kaip ne keista – galima. Tiesa, tokie dalykai tampa sudėtingesni, bet geresni rezultatai tai atperka.
Taigi, turiu pradėti nuo to, kad nėra vienos ir vieningos nuomonės, ką vadinti intelektu. Galiu pateikti net kelis jo apibrėžimus, ką džiaugsmingai daro bibliotekininko padėjėjas – dirbtinis intelektas. Aš jo nekartosiu, nes tokiomis paslaugomis išmoko naudotis daugelis. Gale pateiksiu ir siūlomą variantą, bet kol kas pradėsiu nuo to, kad intelektų yra ne vienas.
Ką tai reiškia? Ogi tik tai, jog talentingų žmonių nemaža. Vieni moka puikiai užmegzti santykius su kitais žmonėmis, kiti sugeba susieti surišta tai, kas kitiems neįmanoma, dar kiti sugeba panaudoti savo praktines žinias turtui kaupti ir net tapti milijonieriais, o yra ir tų, kurie mėgsta ir sugeba prisitaikyti kelionėse prie kitų kultūrų, nesvarbu ar tai Indijos kalnai ar Pietų Amerikos džiunglės. Kitaip sakant, tų intelektų yra ne vienas. Kartais jie „susikerta“ viename žmoguje, kartais būna atskirai.
Kitas svarbus dalykas yra tai, kad norisi matyti ar žmogus intelektualus ar ne. Bet išoriniai bruožai ne visada pasirodo. Aišku, galima kartais juo matyti patiems, deja, kartais apie juo sužinai tik po įdėmesnės analizės. Retai intelektas pasirodo tik elgesyje. Sakysim aukšto intelekto žmonės labiau mėgsta būti vieni, o ne sambūryje. Bet tai negarantuoja, jog minėtas asmuo jau intelektualas.
Keletas pastabų apie kalbėjimą: aukštesnio intelekto žmonės nebijo prisipažinti klydę, jis netgi gali pasakyti – aš nežinau. O jei sužinojo ką nors nauja, jie gali pakeisti savo nuomonę apie vieną ar kitą dalyką. Dar viena jų ypatybė yra ta, kad jie nebijo klausti. Kartais tai daroma gana įkyriai, bet jei tiesa reikalauja pastangų – tai jie negili pašnekovo, nesvarbu ar tai ekskursijos gidas, mokytojas ar dėstytojas. Gal kam ir kils įspūdis apie vaikišką šio bruožo amžių, tačiau klausti yra būdas nuolat mokytis.
Toliau žiūrint į tuos, kuriuos reikėtų lyg ir pripažinti intelektualais, sunku rasti tas ypatybes, kurios yra bendros visiems. Teks pereiti prie atskirų sričių tipų elgesio.
Dar vienas dažnas jų bruožas – geras humoro supratimas. Tiesa, tai nėra senų anekdotų atpasakojimas, greičiau jiems tai nepatinka. Juokeliai apie antrą galą nėra intelekto požymis. Subtilus humoras – jų gyvenimo ypatumas.
Kitas daiktas, kuris priskiriamas aukštam intelektui – mokėjimas pastebėti smulkmenas ir jungti jas į bendrą paveikslą. Žinomas literatūrinis herojus Šerlokas Holmsas visus patraukia tuo, kas kitiems arba nepastebima arba nesuvokiama. Šis intelekto tipas gali būti vadinamas loginiu, nors ir neapima visų kitų tipų, pavyzdžiui, emocinio ar estetinio. Svarbu žinoti, kad pastarieji gana nesunkiai pastebi melą ar bandymus jais manipuliuoti.
Žvelgiant į to charakterio tipo asmenis, galima atrasti, kad jie dažniau mėgsta vienatvę, nors tai ne visų jų bruožas. Antrasis jų ypatumas bandymas diskutuoti su savimi. Anksčiau tai būdavo labai keista, dabar gali pasirodyti, jog žmogus kalbasi telefonu, nors iš tikro jis svarsto problemas su kitu protingu žmogumi – savimi.
Toliau ieškoti apibendrinančių bruožu, manau netikslinga, todėl eikim į pabaigą. Tiesiog išvardinsiu keletą asmens bruožų, kurie tiesiogiai ar ne visai veda prie aukštesnio intelekto.
Pirmasis ypatumas yra tas, jog toks žmogus yra smalsus, domėjimasis jam būdingas visą gyvenimą. Tai lydima noru pažinti ar net mokytis. Todėl taip vadinamieji senolių universitetai turi gana galimybių, nes norinčių yra gana daug. Taigi, kai žmogus atrodo ramus, smalsus, būtinai šiek tiek „keistas“, nelabai siekia visiems patikti, dažniau tyli arba klausinėja giliau nei kiti – labai didelė tikimybė, kad intelektas gerokai aukštesnis nei vidurkis.
Dirbtinis intelektas man pasiūlė tokį variantą: „Jei norėtum labai lakonišką versiją kasdieniam naudojimui: „Intelektas – tai, kas leidžia mums ne tik žinoti, bet ir suprasti, kaip naudoti žinias naujoje, nepažįstamoje situacijoje.“
Pasigedau samprotavimų prof. V. V. mėgiamiausia tema. Kodėl nepaaiškinta skaitytojui, kaip atskirti intelektualą nuo viską žinančio kvailio?
Kas čia pirmasis sąraše pretenduojantis į daug žinančius? Ir vėl šitas V. V.?
ačiū kad skaitote. Malonu turėti nuolatinai tave palaikančius. Esu patenkintas
Pagal Vytautą Valevičių intelektualas yra prisitaikėlis. Vakar kalbėjęs vieną tiesą, o šiandien, sužinojęs kitą informaciją, – kitą tiesą, nes yra žingeidus.
Puiki pastaba. pagal kolegę Virginiją žmonės negali mokytis, nes net sužinoję ką nors naują negalės patobulėti, tapti labiau žinančiais