Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-22 |
Buvusi bibliotekos direktorė Indra Tamašauskienė Konstitucinio Teismo (KT) prašo atsakingai pažiūrėti į jos bylą, nes esą daugybė žmonių gali atsidurti jos vietoje.
„Man visiškai neteisingai buvo užkirstas kelias kreiptis į teismą, kad jis ištaisytų savo klaidą. Prašau atsakingai pažiūrėti, daugybė žmonių atsidurs mano vietoje. Per vieną sekundę nuo pavedimo prarandama teisė į bylos peržiūrėjimą“, – per KT posėdį ketvirtadienį kalbėjo I. Tamašauskienė.
Šis teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjo buvusios Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės individualųjį skundą dėl nesudaromos galimybės atnaujinti bylą dėl neteisingai pritaikytų įstatymų, kai bausmė jau atlikta.
Moteris už 150 eurų pasisavinimą buvo nubausta 7,5 tūkst. eurų bauda, nors pagal įstatymą, už tokios sumos pasisavinimą gresia administracinė atsakomybė. Moteris buvo nuteista nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė nepriimti skundo dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neatnaujinti I. Tamašauskienės bylos, motyvuodamas, kad nuteistoji jau atliko bausmę – sumokėjo nuosprendžiu skirtą piniginę baudą.
„Du kartus kreipiausi, kad man bent atidėtų baudos sumokėjimą – man netgi buvo pagrasinta antstoliais, viešaisiais darbais, jeigu nevykdysiu nurodymo. Buvau verčiama ir priversta sumokėti. Antrą kartą susidūriau su neteisybe, kai įvykdžiau mokėjimą kaip buvo nurodyta ir netekau teisės kreiptis į teismą. 150 eurų tapo mano gyvenimo nuosprendžiu – sumokėjau ir likau kalta. Didžiulę neteisybę jaučiu“, – KT skundėsi buvusi bibliotekos direktorė.
Jos atstovas teisės docentas advokatas Gintautas Danišauskas sako, kad tokioje situacijoje yra pažeidžiamas socialinės lygybės principas: nesumokėję baudos įgyja privilegiją prieš sumokėjusius – pastariesiems suteikiama galimybė kreiptis į teismą.
„Šiuo atveju privilegija dominuoja prieš ne privilegiją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausia teisminė valdžia, jis pats turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, o ne uždėti savo pareigos kitiems. Dabar žmogus sumoka baudą ir praranda konstitucines teises“, – sakė nuteistosios advokatas.
KT posėdyje dalyvavo suinteresuoto asmens – Seimo – atstovai: parlamentaras Vitalijus Gailius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjos Kristina Capel Cuevas ir Diana Šataitytė-Molienė. Jie su individualaus I. Tamašauskienės skundo argumentais nesutiko.
„Tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje yra pasisakę. Konstitucinės justicijos byloje buvo nagrinėjamos baudžiamojo proceso taisyklės dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, taip pat, ar baudos sumokėjimas neprieštarauja Konstitucijai, ribodamas kreipimąsi dėl baudžiamojo proceso atnaujinimo. Mūsų pozicija, kad baudžiamasis teisinis santykis baudos sumokėjimo momentui yra pasibaigęs, jeigu nėra paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Ar baudžiamasis teisinis santykis yra pasibaigęs, jei nėra išnykęs teistumas, dėl to pasisakys Konstitucinis Teismas“, – žurnalistams sakė V. Gailius.
Parlamentaras sako, kad žodinio proceso šioje byloje paprašė suinteresuoto asmens, Seimo, atstovai. Jie norėjo pasisakyti dėl baudžiamojo teisinio santykio pabaigos.
„Tai šitoje konstitucinės justicijos byloje yra labai svarbu. Mano nuomone, tai yra esminis momentas“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis mano, kad KT sprendimas gali turėti poveikį piktnaudžiavimo byloms, kuriose nuteistiesiems taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.
„Visi, kas yra atlikę bausmę, visi, kas yra sumokėję baudą, nesvarbu, koks yra praėjęs terminas po apkaltinamojo nuosprendžio, galėtų kreiptis į teismus dėl naujų aplinkybių, prašydami atnaujinti procesus. Tai yra grėsmė teisiniam stabilumui“, – sakė parlamentaras.
Tuo metu advokatas G. Danišauskas teigė, kad oponentai nepakankamai įsigilino į nagrinėjamą pareiškimą.
„Aš manyčiau, kad suinteresuotas asmuo yra nepakankamai įsigilinęs į dalyką, kurį mes svarstome. Šiuo atveju atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių nėra pagrindo. Seimo atstovai kalba apie bendrus teiginius, jie neįsigilinę, ką mes kalbame“, – sakė jis.
Teisininkai, visuomenė ėmė plačiai diskutuoti apie LAT sprendimą, kai nuteistajai buvo palikta galioti 7,5 tūkst. eurų bauda, o Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui buvo nutraukta „čekiukų“ byla, nors pastarojoje buvo kalbama apie didesnes pasisavintas sumas.
Kasacinis teismas nutraukė „čekiukų” byloje nuteisto Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą, konstatuodamas, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.
M. Sinkevičiaus byla susijusi su išmokomis už išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas. Prieš tai dviejų instancijų teismai konstatavo, kad lėšas savinęsis politikas siekė pasipelnyti ir diskreditavo savivaldybę, visus valstybės tarnautojus.
Kasacinis teismas konstatavo, kad M. Sinkevičiaus byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo. Dėl to Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta, tai atitinka išteisinimą. Šis sprendimas galutinis ir neskundžiamas.
Pasak G. Danišausko, apeliacinės instancijos teismas I. Tamašauskienės byloje paskelbė, kad, pasisavindama 150 eurų, direktorė padarė didelę neturtinę žalą Europos Sąjungai, Lietuvos valstybei, bibliotekai. Kodėl buvo padaryta didelė neturtinė žala, teismas, pasak advokato, tinkamai neargumentavo. Tuo metu LAT paskelbė, kad moteris teisingai nubausta, ji padarė didelę neturtinę žalą bibliotekai.
„Nesuprantu, kokia didelė žala – ar skaitytojų sumažėjo?“ – stebėjosi advokatas.
2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, I. Tamašauskienei 7,5 tūkst. eurų bauda buvo skirta 2024 m. balandžio 30 d. Nuteistoji jai paskirtą baudą sumokėjo tų metų rugsėjo 19 dieną.
Bylos duomenimis, eidama bibliotekos direktorės pareigas, iš bendradarbei paskirtos premijos I. Tamašauskienė paėmė 150 eurų – bibliotekos vadovė paskyrė premijas kelioms pavaldinėms, kad vėliau pastarosios dalį šių premijų grąžintų vadovei.
LAT konstatavo, kad nors nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistosios I. Tamašauskienės atlikti veiksmai netruko ilgą laiko tarpą, nebuvo sistemingi, tačiau jų pobūdis, siekiant turtinės naudos sau (didesnių premijų paskyrimas atskiriems bibliotekos darbuotojams, įkalbant savo pavaldinę grąžinti jai paskirtos padidintos premijos dalį, taip pat surinkti ir perduoti padidintos premijos dalis iš kitų dviejų darbuotojų) patvirtina tai, kad nuteistoji aukščiau viešojo intereso iškėlė savąjį – asmeninį – interesą.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį be ELTOS sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą