Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-03-04 |
AB „Klaipėdos energija“, tiekianti centralizuotą šilumą Klaipėdos ir Gargždų gyventojams, skelbia kovo mėnesio šilumos kainą. Ji bus didesnė nei pernai kovą ir šių metų vasarį. Nors šis šildymo sezonas yra kupinas šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo iššūkių, bendrovė teigia, jog jai pavyksta išlaikyti vieną mažiausių šilumos kainų Lietuvoje. Jau trečią mėnesį iš eilės ji yra antra mažiausia tarp penkių didžiausių šalies miestų.

Kainos pokytis: pagrindinės priežastys
Pirmąjį pavasario mėnesį šilumos kaina Klaipėdos ir Gargždų vartotojams sieks 8,07 ct/kWh be PVM arba 9,76 ct/kWh su 21 proc. PVM. Tai beveik 18 proc. daugiau nei 2025 m. kovą, kai kilovatvalandė kainavo 6,85 ct be PVM (7,47 ct su 9 proc. PVM), ir 14 proc. daugiau nei šių metų vasarį, kai kaina buvo 7,02 ct/kWh be PVM (8,49 ct/kWh su 21 proc. PVM). Kainos lyginamos be PVM, nes skirtingais laikotarpiais buvo taikomi skirtingi pridėtinės vertės mokesčio tarifai.
Vienas svarbiausių kainos pokyčio veiksnių – padidėjusi superkamos šilumos kaina iš nepriklausomų gamintojų. Palyginti su vasariu, ji išaugo apie 15 proc. Šios šilumos brangimą lėmė rinkoje padidėjusi biokuro kaina, todėl augo ir vartotojams tiekiamos šilumos kaina. Be to, nuo 2026 m. sausio įsigaliojo Seimo sprendimas nebetaikyti lengvatinio 9 proc. PVM centralizuotam šildymui – PVM tarifas padidėjo iki 21 proc. Šis mokestis galutinę šilumos kainą padidina apie 12 proc.
Šilumos kainą sudaro kelios dalys: pastovioji, kintamoji, papildoma dedamoji ir PVM. Didžiausią dalį sudaro kintamoji dedamoji – tai biokuro, gamtinių dujų, elektros energijos, vandens ir kitos su gamyba susijusios sąnaudos bei šiluma, perkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Pastovioji dalis apima išlaidas, kurias bendrovė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir patiekto šilumos kiekio.
Šildymo išlaidas galima kontroliuoti
Gyventojams svarbu prisiminti, kad galutinė suma sąskaitoje už būsto šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo šilumos suvartoto kiekio. Tam įtakos turi oro temperatūra, pastato sandarumas ir gyventojų įpročiai. Kuo pastatas sandaresnis, o šiluma naudojama efektyviau, tuo mažesnės gali būti šildymo išlaidos. Todėl rekomenduojama įvertinti, ar šiluma neprarandama per nesandarius langus, duris, sienas, ar tinkamai veikia vidaus šildymo sistema.
Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už vidines pastato šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.
Kuri įmonė prižiūri konkretų namą, galima patikrinti čia.
Parengta pagal pranešimą spaudai
koks biokuras, juk mazutą degina, visa Kauno gatvė smirda, net seime aplinkosaugos komitete prieš mėnesį dėl taršos apsvarstyti buvo, tyrimas atliekamas, tuoj vėl baudą gaus
https://www.atviraklaipeda.lt/2026/01/28/mazutas-toliau-kaitina-aistras/
https://www.atviraklaipeda.lt/2025/04/16/aplinkosauginis-pazeidimas-klaipedos-energijoje-palikimo-ar-apsileidimo-pasekme/