Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-03-03 |
Kretingos muziejaus „Žiemos sodo” galerijoje visą kovą bus galima aplankyti kraštiečio interjero dizainerio, baldžiaus, tapytojo, grafiko, pedagogo ir net politiko Juozo Šakinio kūrybos parodą „Prisiminimų potėpiai”. Ji dedikuota autoriaus 80-ties metų gimimo sukakčiai. Be to, muziejuje atidaroma ir buvusio kariuomenės vado šaltųjų ginklų paroda.

J. Šakinio darbų parodoje pristatoma tapybos ir grafikos darbų kolekcija – ryški, spalvinga, su šio krašto gyventojo akiai atpažįstamais siužetais. Paveiksluose – Plungė, Kretinga, Nida, lietuviški peizažai be konkrečių vietovardžių. Drobėse sustabdyti metų laikai, senoji architektūra, įamžinta tai, kas gali būti prarasta.
Nuo savo kūrybinio kelio pradžios ne vieną parodą surengęs autorius savo kūrybą apibūdina kaip realistinę: kokį pasaulį mato, tokį ir bando pavaizduoti.
Juozo Šakinio jubiliejinės parodos „Prisiminimų potėpiai” atidarymas – kovo 6 d., penktadienį, 18 val.
Tuo metu kovo 10-osios vakarą, antradienį, 8 val., Kretingos muziejaus centriniuose rūmuose (Vilniaus g. 20) bus pristatyta buvusio Lietuvos kariuomenės vado (2009-2014), dimisijos generolo leitenanto Arvydo Pociaus šaltųjų ginklų kolekcija.
Paroda, pavadinta „Niekada nepasiduok“, gimė prieš porą metų Lietuvai minint įstojimo į NATO 20-metį. Pirmąja jos eksponavimo stotele buvo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Į Kretingos muziejų buvusio kariškio, dabar – ir politiko kolekcija atkeliauja neatsitiktinai.
„Mano tėvų šaknys – Kretingos krašte. Mama kilusi iš Kartenos apylinkių ir čia dar turiu giminių. Seneliai iš tėvo pusės ilsisi Salantuose. Daug laiko vaikystėje pas juos praleidau ir dabar miela čia grįžti“, – nostalgijos Kretingai neslepia Arvydas Pocius.
Į tėvų gimtinę jis atlydės parodą ir pats pristatys per keletą dešimtmečių sukauptus jos eksponatus.
„Pirmasis šaltasis ginklas, kuris ne tik ypatingai sudomino, bet ir davė pradžią šiai kolekcijai, buvo tėčio turėtas, o vėliau kaip palikimas man atitekęs II pasaulinio karo laikų peilis-durklas, tvirtinamas prie vokiško karabino „Mauser“. Kiek vėliau, kai išvykau į Lenkiją, pamačiau gražų suvenyrinį durklą ir jį įsigijau. Taip atsirado aistra po truputį šiuos ginklus kolekcionuoti. Tarnaujant Lietuvos kariuomenėje tų ginklų ir savaime atsirado – privalėjome juos turėti prie turimos ginkluotės. Lankantis įvairiose šalyse, keičiantis einamoms pareigoms, kolekcija pildėsi savaime“,– pasakoja kolekcijos savininkas.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą