Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-11-03 |
Rengiantis kapitaliniam Vasaros estrados remontui bus iškirsta per 20 saugotinų ir visi nesaugotini medžiai, augantys prie įvažiavimo kelio. Tarp kirstinų medžių atsidūrė ir trijų kamienų juodalksnis, kuris, pasak Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos, yra „visos įvažos akcentas“.
Šios komisijos posėdžio metu buvo diskutuojama dėl saugotinų juodalksnių šalinimo būtinybės ir minėtojo nesaugotino trijų kamienų juodalksnio.
„Komisijos nariai mano, kad viduryje pravažiavimo kelio augantis juodalksnis nors yra nesaugotinas, tačiau yra kaip visos įvažos akcentas, todėl turėtų būti ieškoma galimybių jį išsaugoti, – užfiksuota protokole. – Projektuotojas nurodė, kad jis auga ant pačio įvažiavimo vidurio, norint užtikrinti tinkamą pravažiavimo gabaritą autobusams ir kitam sunkiasvoriui transportui reikėtų stipriai platinti važiuojamąją dalį (autobusai turi daug platesnę „kliūčių zoną“ dėl veidrodžių, o ratų išsukimo kliudytų kabintų salelę)“.
Teigiama, jog tokie „platinimų sprendiniai nebeatitiktų ir teritorijos detaliojo plano, taip pat dėl miško ūkio žemės gretimybės“. Be to, esą nepašalinus juodalksnio, nebus galima tinkamai įrengti aptarnavimo kelio dangų, įrengti pėsčiųjų ir dviračių tako.
Taip pat nurodyta, kad palikus medžius, aplink juos reikėtų formuoti silpnesnio pagrindo dangas, „kas sąlygotų šių dangų deformacijas artimuoju laikotarpiu“.
Želdynų komisijos nariai sakė matantys galimybę išsaugoti teritorijoje augantį ąžuolą. Dėl to reikėtų dviračių tako trajektoriją pakreipti arčiau numatomos vaikų žaidimo aikštelės. Manoma, kad pašalinus kietąsias dangas aplink ąžuolą, jo lajos gyvybingumas turėtų pagerėti. Teigiama, jog projektuotojai su tokiu pasiūlymu sutiko.
Per posėdį kilo diskusija ir dėl nesaugotinų pušų, kurios esą „yra estetiškai vertingi teritorijos želdiniai“. Teigiama , jog atsižvelgiant į siūlymą jas išsaugoti, projektuotojai dalinai sumažino projektuojamo „skate“ parko teritoriją.
Komisija atkreipė dėmesį ir į saugotiną beržą, kuris yra „stipriai pasviręs (>45°) į estrados teritoriją“, todėl „projektuotojas papildomai numatė šio beržo kirtimą“.
Komisijos nariai vienbalsiai priėmė išvadas dėl želdinių projektuojamoje teritorijoje: „Leisti kirsti saugotinus želdinius (4 beržai, 2 pušys, 15 juodalksnių) po statybą leidžiančio dokumento gavimo” ir neprieštarauti nesaugotinų želdinių šalinimui. Ji neleido kirsti ąžuolo ir rekomendavo „planuoti nesaugotinų estetiškai vertingų želdinių išsaugojimą“.
Vasaros koncertų estrada su priklausiniais pastatyta 1983 metais pagal architekto Juozo Baltrėno ir konstruktorius Vinco Žemaičio parengtą projektą. Jos kapitalinio remonto projektą savivaldybės užsakymu rengė UAB „SRP Projektas”. Dienraštis „Vakarų ekspresas“ skelbė, jog praėjusią savaitę pagaliau buvo išduotos statybos leidimas tokiems remonto darbams.
ATNAUJINTA. Trečiadienį Klaipėdos savivaldybė pranešė, jog paskelbė rangovo konkursą.
„Tikimės, kad darbai vyks sklandžiai ir atnaujinta estrada pasitiks klaipėdiečius bei svečius per ypatingą progą – pirmosios Dainų šventės šimtmečio minėjimą 2027-aisiais“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Pagal UAB „SRP Projektas“ parengtą projektą numatomas pilnas Vasaros koncertų estrados ir teritorijos atnaujinimas: bus atnaujintos tiek rytinė, tiek vakarinė tribūnos, taip pat pėsčiųjų takai, apšvietimas ir mažoji architektūra. Rekonstrukcijos metu planuojama atnaujinti 9 tūkst. vietų žiūrovams. Taip pat bus įrengta riedučių ir riedlentininkų sporto aikštelė, vaikų žaidimų aikštelė, o greta numatyta vieta su įvadais, skirta lauko kavinei.
Po estrados koncertinės dalies tribūna suprojektuotos naujos patalpos atlikėjų poreikiams – jiems skirtose patalpose bus įrengtos repeticijų, grimerinės, sandėliavimo bei sanitarinės patalpos. Taip pat šiose patalpose numatoma nauja jaunimo erdvė. Jaunimui suprojektuotos dvi erdvių patalpos, pora kabinetų, taip pat sanitarinės ir sandėliavimo patalpos. Iš viso bus apie 300 kv. m. patalpų, kuriose vienu metu galės lankytis maždaug 20 jaunų žmonių.
INFORMACIJA
Vasaros estrados likimą nusprendė dar praėjusios kadencijos valdžia. Baigiantis 2019-iesiems buvo nuspręsta surengti architektūrinės idėjos konkursą. Tai buvo padaryta 2020-ųjų rugpjūtį. Dviejų dalyvių sulaukusį konkursą laimėjo klaipėdiečiai – bendrovė „Vakarų siluetas“, tačiau konkurso vertinimo komisija nusprendė nesiūlyti savivaldybei įgyvendinti nė vieno projekto. Komisijai pirmininkavęs tuometinis Savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas tada komentavo, kad buvo nuspręsta, jog projektą reikia skaidyti į dvi dalis. Viena jų – pačios estrados, kuri yra avarinės būklės, remontas, o kita dalis – aplinkos tvarkymas, numatant papildomas sporto, rekreacijos, laisvalaikio, lauko kavinių, tualeto veiklas, sprendžiant parkavimo klausimus.
2021-ųjų balandį klausimas sugrįžo pas politikus. Miesto tarybos kolegijai buvo pasiūlyti du galimi variantai. Pirmasis – Vasaros estradą tik kapitaliai suremontuoti, panaudojant šiuolaikines medžiagas. Antroji siūlyta alternatyva – Vasaros estradą ne tik kapitaliai suremontuoti, bet ir sutvarkyti jos aplinką, įvedant poilsio, sporto ir rekreacijos infrastruktūrinius elementus, pasiūlytus architektūrinio konkurso metu, bei įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje galėtų būti iki 650 vietų.
Kolegijos dauguma tada pasisakė už antrąją alternatyvą. Siekiant ją įgyvendinti 2022 m. sausį savivaldybė paskelbė apie projektuotojų paiešką techniniam projektui rengti, o gegužę pasirašė 103 237 Eur vertės sutartį su bendrove „SRP Projektas“, kuri darbus buvo įsipareigojusi atlikti per 10 mėnesių. Vėliau šios sutarties vertė buvo padidinta iki 139 295 Eur.
Tik idiotai gali kišti mūsų milijonus į objektą, kuris suveikia per metus 2 kartus.
Niekaip be medžių kirtimo Klaipėda neapsieina. Kaip projektas – taip pusę medžių išvanoti reikia, kitaip nesugeba
Keisti žmonės: nori kad ir vilkas būtų sotus, ir avys sveikos. Ne tas atvejis.
Žalinimo planas tik į priekį su tokiais sprendiniais! Niekaip nesuprantu, kada gamta taps vertybė, o ne kietos dangos.. Bet čia viskas dėl riboto projektuotojų ir savivaldybės mąstymo…
Projektas priimtas prie anos valdžios.jie numatė medžių šalinimą, o viskas suverčiama Vaitkui, na tai sena aiški konservatorių ir liberalų taktiką, pasirodo valdžios lovis skanus ir pelningas biznis, o čia Vaitkus paėmė ir atėmė, kaip čia nestaugsi, todėl savo darbo(nedarbo) broką verčia ant Vaitkaus sena giesmes ką nors įdomesnio sugalvotų.
Ir tau Landsbergis vaidenasi spintoje
O kas galutinį projektą derina? Konservatoriai su liberalais? O kas tai medkirčių komisijai vadovauja, ar ne Vaitkaus Kamarauskas?
galima versti buvusioms valdžioms.?Du metai jau sėdi valdžioje naujieji šeimininkai ir vis stena, kad dėl visko kalta buvusi valdžia.Taip ir visa kadencija praeis.
Nauji projektai ir rekonstrukcijos turėtų būti įgyvendinami prioretizuojant žalių erdvių, medžių išsaugojimą.
Ta estrada tuo ir ypatinga, kad ji jaučiasi lyg į mišką įsiterpusi, kas yra nuostabu. Reikia medžius išsaugoti.
Yra trys įvažiavimai. Vienas platus autobusams. Nuo ligoninės. Kam kirsti…pinigų plovimas vėl…
Sunku pritarti tokiems sprendimams, kai miesto atnaujinimo projektai vėl vykdomi žaliosios aplinkos sąskaita. Vasaros estrados teritorijoje planuojama iškirsti daugiau nei 20 medžių – tarp jų ir saugotinų. Tai kelia rimtų klausimų dėl proporcingumo ir planavimo kokybės.
Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą bei Saugotinų medžių ir krūmų kriterijus, saugotinų želdinių kirtimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais, kai nėra jokios kitos techninės galimybės juos išsaugoti. Vis dėlto praktikoje dažnai pasirenkamas lengviausias kelias – kirtimas, o ne projektavimo sprendimų koregavimas. Tai prieštarauja tiek tvaraus miesto planavimo principams, tiek Aplinkos ministerijos rekomendacijoms, kad pirmiausia turi būti ieškoma būdų išsaugoti brandžius medžius.
Be to, viešumo ir visuomenės dalyvavimo šiuose sprendimuose vis dar trūksta. Želdynų ir želdinių apsaugos komisijos posėdžiai turėtų būti atviri visuomenei, o projektiniai planai – viešai prieinami. Tik tada miestiečiai galėtų objektyviai įvertinti, ar tikrai nėra kitos išeities.
Medžiai mieste – tai ne tik estetika. Jie reguliuoja temperatūrą, mažina oro taršą, saugo nuo triukšmo ir suteikia psichologinį komfortą. Jų vertė neapsiriboja vien želdinių įrašu plane. Klaipėda, kaip jūrinis miestas su klimato iššūkiais, turėtų rodyti pavyzdį, kaip modernizaciją suderinti su gamtos apsauga, o ne ją paaukoti.
labai gerai čia parašėte. Reikia išsaugoti gamtą, užtikrinti sveiką aplinką, suteikti šansą miško florai ir faunai išgyventi. Dainų šventės niekam netrukdo, o štai visokių selų su pragaro garso stiprintuvais ten jokiu būdu neturėtų būti.
Kaip visos rekonstrukcijos, kitaip pas mus negalima, reikia, kad po rekonstrukcijos liktų betono laukas. Apgailėtina
Na ne , tai ne betono laukas, o dabar tai vadinasi – euro rekonstrukcija! O Euro- remontus ir -rekonstrukcijas mūsų novorišai, panašu, tiesiog dievina.
Gal kam duoti lenciūgą duoti kad galėtų prisirišti prie medžio ir galėtu vaidinti šikantį katiną.
Šaunus meras Vaitkus, bent kiek Klaipėdą apipraus, nes jau buvo visai nugrajinta… Tik su ta Atgimimo aikšte nesiseka, vyrams reikia garažo, galimai jie ima merą už giesmės… Manau, kad turi būti pasakytas griežtas „NE”, žemėje glūdi Klaipėdos istorijos klodai, jų sunaikinti nevalia. Na, jei pavyks kam nors nupirkti paminklosaugą, tai bus aišku, kad švento nieko nėra. O kur protestuotojai,kodėl nebudi prie kultūros klodų, o šaršalą kelia dėl antraeilių dalykų. Šneka, kad veikia kažkoks fondas, už kurio pinigus samdo protestuotojus kovai už anarchiją.
TAI ŠAUNUS AR NEŠAUNUS TAS MERAS? NIEKO NEINA SUPRASTI… JEIGU JIS IMAMAS UŽ GIESMĖS, TAI NELABAI GAL KAŽKAIP… REIŠKIA GERAI TAMPOMAS, NE?
nueikite į Fielman ir nusipirkite akinius 😁
Kad svarbiau medziai ar kazkokis kietos dangos?