Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-09-14 |
Nors gyvename nuolatinėje karų apsuptyje, ko nežino mūsų krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Priminsiu, kad vienas iš didžiausių žudikiškų karų vyko Sirijoje, kur diktatorius Asadas kartu su sąjungininku Rusijos prezidentu Putinu sunaikino beveik 200 tūkst. gyventojų. 2014 m. pseudokariai užėmė Krymą, o 2022 didžiausią agresiją vykdė fašistinis Rusijos režimas. Taigi, matai, kad karas vyksta nuolatos nuo 2010 metų.

Šalia Lietuvos yra dvi priešiškos (šiuo metu) valstybės – Baltarusija ir Rusija. Gal jau nebereikėtų aiškinti, kad režimas šalia esančioje valstybėje yra ne mažiau antižmogiškas nei rusiškasis.
Tiesa, nemažai žmonių dar iki šiol mano, jog kaimyninių valstybių vadovai panašūs į mus, deja, bet yra priešingai. Apie tai specialiai rašiau knygoje „(Savi) apgaulė“. Anotacijoje buvo rašoma: „Humanitarinių mokslų daktaro Vytauto Valevičiaus knyga „Apgaulė“, kurią 2024 metais išleido Klaipėdos universiteto leidykla, nagrinėja skirtingus saviapgaulės reiškinius. Žodis saviapgaulė reiškia melą sau. Tai vienas iš didžiausių proto spąstų.“
Tačiau grįžkime prie karo temos. Pastarieji keleri metai buvo neramūs. Nerimą kėlė ne tik karas Ukrainoje, bet ir nevalingi trūkčiojantys Rusijos ir jos sąjungininkų veiksmai. Nuolatiniai karo lėktuvų skrydžiai šalia Lietuvos, sąmoningas kabelių nutraukimas, nuolatinis propagandinis karas bei atakos prieš mūsų elektronines sistemas – visa tai rodo būsimo karo pobūdį.
Jeigu buvusiuose senuose karuose buvo siekiama užkariauti, tai dabar pereinama prie priešo žlugdymo strategijos. Ji pasireiškia vadinamuoju hibridiniu karu, kuris neturi nei pradžios, nei pabaigos, nei vietos, nei erdvės. Lenkijoje sudegė prekybos bazė – padegėjai išaiškinti, jie samdiniai, kurie yra karo dalyviai. Iš Baltarusijos kaip kulkos ar artilerijos sviediniai nuolatos atakuojamos trys šalys. Emigrantai taip pat yra šio karo veikėjai.
Prieš kelerius metus JAV buvo sustabdytas nuotoliniu būdu pakrantės naftotiekis, nuostoliai milijoniniai ar milijardiniai. Labai pažeidžiamų elektroninių sistemų šalys turi aibes: nenoriu prikarksėt, bet ne taip seniai buvo sustabdyta visa sveikatos sistema. Tokių atvejų buvo, yra ir,deja, dar bus.
Nesu didelis karybos žinovas, bet matau, kad Vilnių galima subombarduoti iš Baltarusijos teritorijos net nepatenkant į Lietuvos oro erdvę, ką sėkmingai Rusija daro Ukrainos kare. Galima taip sujaukti žmonių gyvenimą, kad jie nesupras, nei kur yra jų valdžia, nei kokia tvarka jiems geresnė. Mūsų politikai gali vykti į kaimynines šalis ir skųstis, kad pas mus nėra demokratijos arba džiaugtis, kad Baltarusijoje geresnė tvarka. Jie nesunkiai prisidengia tariama žodžio laisve ir reikalauja savo teisių. Noriu priminti, kad dar yra ir piliečių pareigos, bet tai ne visiems žinoma.
Taigi, šiuo metu jau vyksta sunkiai įvardijamas karas. Jis neturi apibrėžtos teritorijos: prasidėjo gal Gruzijoje, tęsėsi Sirijoje, įsismarkavo Armėnijoje ir Ukrainoje. Valstybių skaičius, kurie dalyvauja jame, yra per penkiasdešimt, todėl drįstu manyti, kad tai pasaulinis karas. Jis vyksta visose erdvėse: politinėje, ekonominėje, informacinėje, diplomatinėje. Kartais nusileidžia ant žemės ir matome sugriautus namus Sirijoje, tos pačios armijos veiklos tęstinumą Ukrainoje, drąsų žingsnį į Lenkiją, nors anksčiau pabandyta Rumunijoje ir Lietuvoje.
Ar mūsų valstybė pasirengusi tokiam karui? Manau, kad ne. Jei numušti kiekvieną bepilotį reikia karo ministrės leidimo, tai „apsilankius jų „spiečiui“, t.y penkiasdešimt ir daugiau, leidimų neužteks. Ir tankai yra reikalingi, bet jie ir iš oro sunaikinami gana lengvai. Kiek tokių taikinių mums prireiks, tik specialistai gali pasakyti. Nesu didelis žinovas visuose reikaluose, bet vis dar norisi išlikti dabartiniame kare, kol tiesioginiai mūšiai nepasiekė mano namų.
V.Valevičius prapogandonas…
O, internetinė rusofilinė debilė išlindo. Eik gatvėse pašauk kad myli Putiną ir nori jam pačiulpt.