Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-13 |
Prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose pašokdino pasaulines naftos kainas, o tai, savo ruožtu, padidino dyzelino ir benzino kainas Lietuvoje. Tačiau šį kartą elektros kainos Lietuvoje ne padidėjo, bet sumažėjo, nes elektros kainas Lietuvoje lemia saulė, vėjas ir vanduo, o ne Hormūzo sąsiaurio pralaidumas. Tad Lietuva jau raško investicijų į atsinaujinančią energetiką vaisius, o didžiausią naudą jaučia elektromobilių savininkai, kuriems „degalai“ šiuo metu yra 2-4 kartus pigesni nei dyzelinių ir benzininių automobilių vairuotojams.
Kitaip tariant, globalūs sukrėtimai nebeturi tokios didelės įtakos mūsų elektros kainoms, kaip anksčiau. Taip yra todėl, kad didesnę dalį elektros energijos Lietuva pasigamina pati iš atsinaujinančių energijos išteklių – 2026 m. kovo mėn. vėjo ir saulės jėgainėse bei hidroelektrinėse Lietuva pasigamino 62 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos, o papūtus stipresniam vėjui ir skaisčiau pašvietus pavasarinei saulei pirmosiomis balandžio dienomis ši dalis viršijo 100 proc.
Tai gera žinia vairuojantiems elektromobilius. Šiuo metu jų „degalų“ sąnaudos yra 2–4 kartus mažesnės nei benzininių ar dyzelinių automobilių. Vidutinės dyzelinių automobilių sąnaudos siekia apie 11,3 Eur šimtui kilometrų, benzininių – apie 10,4 Eur, o elektromobilių – vos 2,6–6,8 Eur, priklausomai nuo to, kur jie yra įkraunami.
Pigiausia elektromobilį krauti namuose, turint kintamos (biržos) kainos elektros planą – tokiu atveju sąnaudos gali siekti apie 2,6 Eur šimtui kilometrų. Tačiau net ir brangiausias variantas – greitojo įkrovimo stotelės – išlieka gerokai pigesnis nei tradiciniai degalai.
Įdomu tai, kad net ir bandymai dirbtinai mažinti degalų kainas nebeatrodo tokie veiksmingi. Pavyzdžiui, Lenkijoje įvestos kainų lubos sumažino dyzelino ir benzino kainas, tačiau net ir tokiomis sąlygomis sąnaudos šimtui kilometrų išlieka gerokai didesnės nei elektromobilių. Be to, prie šių sąnaudų reikėtų pridėti ir kelionės į Lenkiją kaštus.
Taigi, ne veltui sakoma „nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“. 2021–2023 metų energetikos krizė paskatino spartų investicijų augimą į atsinaujinančią energetiką. Dėl to elektros, pagaminamos iš atsinaujinančių šaltinių, dalis Lietuvoje per ketverius metus išaugo nuo 15 proc. iki 50 proc. viso suvartojimo. Tai iš esmės keičia šalies energetinį balansą ir mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro.
Labai tikėtina, kad dyzelino ir benzino kainų šuolis paskatins lietuvius rinktis elektrinius ar hibridinius automobilius ir mažins lietuvių automobilių parko „dyzelizaciją“. Šiuo metu dyzeliniai automobiliai sudaro net 65 proc. viso lietuvių lengvųjų automobilių parko, 22 proc. benzininiai, 12 proc. hibridiniai, o elektromobiliai – vos 1 proc. Tačiau naujų automobilių rinkoje hibridiniai automobiliai sudaro net 59 proc., po jų seka benzininiai (21 proc.), dyzeliniai (12 proc.) ir elektromobiliai (8 proc.).
Transformacija dar tik įsibėgėja, tačiau kryptis aiški. Kuo daugiau investuojame į vietinę, atsinaujinančią energetiką, tuo labiau mažėja transporto kaštai ir priklausomybė nuo globalių energijos rinkų. Taip mažėja išlaidos gyventojams, o visa ekonomika tampa atsparesnė. Jei dabartinės tendencijos išliks, elektromobiliai artimiausiais metais gali tapti naujuoju standartu, o dyzeliniai automobiliai pamažu trauksis į paraštes.
Parašykite komentarą