Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-29 |
Architektūros studija AKETURI sukūrė dalies Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) urbanistinę ir architektūrinę viziją, numatančią dviejų šiuo metų neišvystytų teritorijų virsmą į šiuolaikišką, žalią ir daugiafunkcinį „miestą mieste“. Nors Klaipėdos LEZ neatsisako savo gamybinės krypties, daugiau dėmesio ateityje bus skiriama inovacijoms, paslaugoms ir rekreacijai.
Klaipėdos LEZ pastaraisiais dešimtmečiais iš tradicinės gamybinės teritorijos natūraliai po truputį virsta inovacijomis, technologijomis ir produktų kūrimu grįsta ekosistema.
Vizualizacija
Naujoji vizija apima dvi atskiras teritorijas palei Pramonės ir Lypkių gatves. Abu šie plotai tarpusavyje ribojasi ir gali sudaryti vientisą žaliąją erdvę, tačiau kiekvienai iš zonų numatytos skirtingos funkcijos ir akcentai.
Pirmajai, arčiausiai miesto, ties vakarine Lypkių gatvės dalimi esančiai teritorijai numatytas inovacijų ir kompetencijų centro vaidmuo. Čia daugiausiai erdvės numatyta biurų pastatams, tyrimų centrams ir laboratorijoms, tačiau palikta galimybių ir modernioms gamykloms.
Pirmosios teritorijos centrą turėtų užimti savotiškas flagmanas – išraiškingesnis pažangių produktų kūrimui, technologinei plėtrai ar kitai inovacinei veiklai skirtas pastatas su patraukliomis, bendruomeniškomis ir atviromis prieigomis. Šis branduolys kryptingai orientuojamas į žaliųjų technologijų įmonių pritraukimą ir klimatui neutralių inovacijų kūrėjų ekosistemą. Architektų patirtis rodo, kad aplink tokį teritorijos akcentą paprastai ilgainiui formuojasi ir kita plėtra.
Taip pat inovacijų ir kompetencijų zonoje numatomas skveras, atvira aktyvaus laisvalaikio erdvė su galimybe užsiimti skirtingomis sporto šakomis bei vientisas, gausiai apželdintas „žaliasis koridorius“ pėstiesiems su tvenkiniu vakarinėje dalyje. Šioje LEZ dalyje būtų įmanomas ir sveikatingumo centras ar bent lauko mikro pirčių kaimelis.
O antra naujoji zona ties Šilutės keliu rytinėje LEZ dalyje kol kas pakrikštyta „didžiuoju prekybos centru“. Kaip ir sufleruoja toks pavadinimas, joje išties galėtų atsirasti ir vienas ar kitas stambus mažmeninės prekybos objektas, tačiau erdvės čia numatomos ir prekybiniams sandėliams, biurams, taip pat galimam viešbučiui ir konferencijų bei parodų centrams. Šios zonos akcentu ateityje galėtų tapti šiuo metu vos pastebimas Žydrės upelis, kurio prieigos virstų būsimo parko ir žaliojo „rekreacinio koridoriaus“ ašimi. Tarp šios LEZ dalies alternatyvių idėjų yra ir vieno sklypo skyrimas dirbtinių bangų sporto centrui.
Abejose aptariamose zonose dalis gatvių numatomos kaip ramaus eismo, t.y., jose vienodą svarbą turėtų tiek motorinis transportas, tiek ir pėstieji su dviratininkais. Taip pat teritorijoms numatomas ypač gausus, naujausias gyvenamųjų zonų ir viešųjų erdvių tendencijas atspindintis, atskiras gaires turintis apželdinimas. Galiausiai, naujai suplanuotose zonose numatyta nemažai lankstumo: tiek konkrečių pastatų funkcijose, tiek viešose erdvėse ar mažosios architektūros sprendimuose. Pavyzdžiui, siūlomos želdynų salelės ar sėdėjimui skirti amfiteatrai, kurių padėtį erdvėje būtų galima nesunkiai pakeisti.
Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas komentuoja, kad ši urbanistinė vizija yra ilgalaikė, tačiau dalį realių projektų naujosiose teritorijose valdymo bendrovė ruošia jau dabar. Pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ šiuo metu aktyviai dirba ties konkrečia inovacijų ir kompetencijų centro ar net klasterio idėja – ruošiami architektūriniai sprendimai, kalbamasi su potencialiais klientais, viešojo sektoriaus partneriais.
Vizualizacija
„Ši vizija daliai Klaipėdos LEZ suteikia gaires ir kryptį ilgalaikiam, nuosekliam ir atspariam augimui. Šiame dokumente architektūra ir urbanistika siekia spręsti labai realius verslo, miesto ar net valstybės iššūkius: patrauklumą darbuotojams, integraciją su miestu, norą orientuotis į aukščiausią pridėtinę vertę, stiprias ekosistemas ir kt. Nors didžiąją dalį realių investicijų šiose teritorijose įgyvendintų privatus verslas, šioje vizijoje vis vien tarsi įsipareigojame kurti naujos kartos, miestietiškas ir kartu itin žalias viešąsias erdves. Galiausiai, ši vizija tampa ir impulsu naujomis akimis pažiūrėti į kitas, dokumente neaptariamas LEZ teritorijas bei viešąsias erdves, o kartu ir į visą mūsų miestą“, – kalba E. Kiudulas.
Taip pat E. Kiudulas tikisi, kad modernesnis, jaukesnis ir miestietiškesnis LEZ dar labiau prisidės prie kasdienio pietinių miesto rajonų komforto. Šiuo metu tarp LEZ ir uosto esančios miesto dalys vis dar gali pasigesti kokybiškų rekreacinių erdvių ar paslaugų, kurių ilgainiui galėtų pasiūlyti laisvosios zonos transformacija bei stiprinami naujųjų teritorijų ryšiai su miestu.
„Ne kartą kalbėjau apie Klaipėdos LEZ suartėjimą su miestu, gausesnes paslaugas mūsų teritorijoje, „miesto mieste“ principą, švarią pramonę, tvarumą ir kitus mums visiems reikšmingus aspektus. Visų jų jau ne vienus metus po truputį siekiame natūraliai, tačiau naujoji urbanistinė vizija taps labai aiškiu tikslu, kuriame norėtume galiausiai atsidurti. Matau Klaipėdą kaip geriausią vietą gyventi, dirbti ir kurti verslą, o šiame dokumente nedidelė dalis tokios ambicijos tikrai atsispinti“, – sako LEZ vadovas.
Parengta pagal pranešimą spaudai
pirmiausia reikėtų kelius nutiesti.Padaryti normalų įvažiavimą į pagrindinę magistralę
Darbo vietų reikia, o ne mikro pirčių… įmonės vos išgyvena, kai muitai kaitaliojasi pagal vieno asmens norą už Atlanto, geriau piginkite energijos resursus įmonėms, ir kt. palengvinimus.
Idėja graži, gal ir reikalinga, bet netūrėtų išsiplėsti per daug. Gal daugiau dėmesio skirti gamyklų pritraukimui, tada bus poreikis ir verslas pats prašys leidimo kurti paslaugų centrus.