Lietuva šeštadienio rytą atsijungė nuo BRELL žiedo: sutrikimų nefiksuota

ELTA
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
2025-02-08

Baltijos valstybės šeštadienio rytą žengė strateginį žingsnį energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos ir Baltarusijos link ir atsijungė nuo posovietinės elektros tinklų sistemos, praneša energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

„Šeštadienio rytą, 9 valandos ir 9 minutės buvo pasiektas tas tikslas, kurio link judėjome ilgai – atsijungėme nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos tinklų“, – šeštadienį „Litgrid“ būstinėje žiniasklaidai teigė Ž. Vaičiūnas. 

Anot „Litgrid“, atsijungimas poveikio vartotojams neturėjo. Kaip aiškina „Litgrid“ sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis, šiuo metu elektros poreikius visiškai padengia vietos gamyba ir tiekimas iš Skandinavijos.

„Vykdant atsijungimą, sutrikimų nebuvo, viskas vyko pagal planą“, – sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

„Litgrid“ generalinis direktorius pabrėžia – tai tiek politiškai, tiek ekonomiškai itin reikšmingas žingsnis. Pasak jo, atkirtusi Lietuvą nuo savo naftos ir dujų išteklių Rusija paspartino mūsų šalies technologinį progresą, leidusį kur kas lengviau nutraukti ir paskutinę – elektros – bambagyslę.

Atsijungusios nuo BRELL Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST („Augstsprieguma tikls“) ir Estijos „Elering“ – pradėjo bendrą izoliuoto darbo bandymą, kurio metu kartu valdys sistemos dažnį ir užtikrins elektros gamybą.

Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leis daryti nepriklausomai ir savarankiškai, didinant regiono energetinį saugumą ir sudarant galimybes šalims savarankiškai rūpintis savo energetikos sistemomis.

BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, bet šeštadienį ryte nuo šios sistemos atsijungusi iš karto prie Vakarų tinklų šalis neprisijungs – bus pradėtas bendras trijų Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas, kai valstybės kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą. 

Vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalys prisijungs prie kitų Europos valstybių.

Visas sinchronizacijos procesas kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).

Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.

Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.

Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama

Žymos: | | | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Konsultacijos

Apklausa: daugumai pakaktų 1000–1500 eurų pensijos (2)

Jeigu šiandien tektų išeiti į pensiją, daugumai Lietuvos gyventojų visaverčiam gyvenimui reikėtų gerokai didesnių pajamų nei šiuo metu užtikrina valstybinė ...
2026-02-25
Skaityti daugiau

Nuomonės

Ketveri melo ir gyvuliškų instinktų metai

Sukakus tragiškai ir liūdnai ketverių metų agresyvaus Rusijos karo Ukrainoje (jo pilno masto fazės) sukakčiai, Kremliaus galvos pripažįsta, kad diktatoriaus ...
2026-02-25
Skaityti daugiau

ELTA

Karas: kokioje padėtyje yra Ukraina ir Rusija po ketverių metų?

Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą ir sukėlė kruviniausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio ...
2026-02-24
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This