Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-26 |
Politikai, esantys Seime, nustebo. Žmonės puolė trauktis iš pensijų kaupimo programos. Man visai neaišku, kas čia elgiasi keistai – Seimo nariai ar piliečiai. Bent kiek ekonomiką suprantantiems žmonėms tokia reakcija buvo numatoma.
Net kelios Nobelio premijos per pastaruosius metus buvo skirtos tokio elgesio aprašymui. Nobelio ekonomikos premija už elgsenos ekonomikos tyrimus, jungiančius psichologiją su ekonominiais sprendimais, tapo reikšmingu įvertinimu, demaskuojančiu racionalaus pasirinkimo modelius. Pagrindiniai laureatai: Richard Thaler (2017) už indėlį į elgsenos ekonomiką, Daniel Kahneman (2002) už psichologinių įžvalgų integravimą, bei Robert Shiller (2013) už empirinę turto kainų analizę. Nekartosiu visų trijų autorių minčių, kol kas apsiribosiu paskutiniuoju.
2017 m. Nobelio premija už indėlį į ekonomikos mokslus buvo suteikta JAV mokslininkui Richardui Thaleriui, kuris savo tyrimais pabandė atskleisti tikrovę apie žmonių elgesį ekonominėse situacijose. Klasikinė ekonomikos teorija nuo Adamo Smito laikų darė prielaidą, kad žmonių elgesys yra racionalus, t. y. kiekvienas siekia savo naudos ir supranta situacijas. Elgsenos ekonomikos teorija teigia, kad asmens ekonominiai sprendimai nėra racionalūs, o dažniau paremti emocijomis. Be to, R. Thaleris buvo vienas elgsenos finansų teorijos kūrėjų, aiškinusių, kaip ribotos individualios žmogaus pažintinės savybės daro įtaką jo sprendimams apie finansus. Jis sugebėjo empiriniais tyrimais įrodyti, kad žmonių neracionalų elgesį galima numatyti ir paveikti.
Kai kurios jo koncepcijos ypatybės kartais daugiau remiasi socialine psichologija, kai tiriamas ir aprašomas masinis elgesys, sprendžiant vieną ar kitą problemą. Sakykim, skaičiuodami savo išlaidas, žmonės dažnai sugeba puikiai atidėti konkrečias sumas dienos išlaidoms, nuomos mokesčiams, maistui, rūbams ar net atostogoms, bet nesugeba skirti daugiau dėmesio kaupimui. Todėl žmonės išleidžia daugiau dabar ir čia, o sutaupo mažiau, nei galėtų. Galvoti apie tai, kas bus gerokai vėliau, daugeliui nebūdinga. Todėl mūsų Seimo politikų manymas, kad žmonės rūpinsis savo pensija čia ir dabar, yra ne tiek iliuzija, kiek klaida. Ta pati prielaida, kurią neigia šios krypties ekonomistai – ne visi žmonės elgiasi protingai Aš galiu pridėti daugiau – tokių mažuma.
Kitas R. Thalerio tyrimų punktas yra toks, kad netolimoje ateityje esantys malonūs įvykiai atima daugiau žmonių dėmesio nei tie įvykiai, kurie laukia tolimoje ateityje. Taigi galimybė išleisti šimtą eurų pasilinksminimams šiandien mums atrodo vertingesni, nei sprendimas pataupyti tuos šimtą eurų ateinančios vasaros kelionėms.
Dar vienas ekonomikos teorijos punktas yra vadinamasis „turėjimo efektas“ (endowment effect). Kai tvarkomas turtas, žmonės linkę bet kuria kaina išlaikyti tai, ką turi, nes manoma, kad esamas ir turimas dalykas yra vertingesnis nei iš tiesų vertas. Taip žmonės ilgai remontuoja seną automobilį, nors taisymo kaina gali viršyti naujo kainą. Ši mintis yra tiesiogiai pritaikoma sprendžiant mūsų poligono reikalus. Net apgriuvusi lūšnelė traktuojama kaip didis turtas, nors iš tikro tai griuvena.
Kiek apibendrintai galima išsakyti kelis dalykus. Politikams, ypač Seimo nariams, reiktų žinoti naujausius ekonomikos pasiekimus, bent jau Nobelio premijų lygio. Yra elementarios klaidos, kurios padaromos iš nežinojimo arba klaidingų pradinių nuostatų.
Pirmoji akivaizdi – žmonių elgesys daugeliu atvejų yra emocionalus, net jei kalbame apie ekonominius dalykus. Antra, protingi žmonės nesudaro visuomenės daugumos. Dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, amžiaus, t. y. vaikai dar netapę tokiais, o senoliai jau nuėję į degradaciją. Trečia, žmonės neturi išmanyti visko: apie sveikatą ir jos sistemą, apie švietimą ir valstybės funkcijas, apie ekonomiką, mokesčius ir pensijų kaupimo būdus. Jie ne kompiuteriai ar duomenų bazės. Jie gyvi ir jutiminiai, su jais reikia bendrauti ir būti draugiškais, net jei tai nepatinka.
Čia bent mintys