Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-08 |
Pernai atlikto tarptautinio PISA tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinio ir matematinio raštingumo, skaitymo gebėjimų, informatinio problemų sprendimo pasiekimai yra aukštesni už Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį bei lenkia didelę dalį kitų tyrime dalyvavusių šalių.
PISA (angl. Programme for International Student Assessment) – tai tarptautinė moksleivių vertinimo programa.
„Vidutiniai šalies taškai visose 4 matavimo, vertinimo srityse yra aukštesni nei EBPO šalių vidurkis. Dar noriu pabrėžti: EBPO šalių vidurkis, ne iš 91 šalies skaičiuota, o tiktai iš EBPO šalių vidurkio. (…) Pagal tai, mūsų vidutiniai šalies rezultatai yra aukštesni už EBPO vidurkį“, – antradienį žurnalistams teigė EBPO PISA valdybos narė Rita Dukynaitė.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, Lietuvos mokinių gamtamokslinio raštingumo rezultatai statistiškai aukštesni už 62 šalių, žemesni – už 19.
Lietuvos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo Čekijos, Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų, Švedijos, Slovėnijos, Prancūzijos, Italijos, Portugalijos.
Vertinant matematinio raštingumo rezultatus, Lietuvos penkiolikmečių rezultatai, anot tyrimo, aukštesni už 64 šalių rezultatus, žemesni – už 19.
Čia Lietuvos mokinių rezultatai reikšmingai nesiskiria nuo 6 šalių – Danijos, Slovakijos, Suomijos, Italijos, Vokietijos, JAV.
Tuo metu skaitymo gebėjimų rezultatai artimi EBPO šalių vidurkiui – aukštesni už 63 šalių, žemesni – už 18.
Lietuvos penkiolikmečių rezultatai nesiskiria nuo Šveicarijos, Čekijos, Austrijos, Švedijos, Belgijos, Vokietijos, Portugalijos ir Danijos.
Informatinio problemų sprendimo rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių rezultatų vidurkis taip pat aukštesnis už EBPO šalių vidurkį – aukštesni už 63 šalių rezultatus, o žemesni už 13 valstybių.
Lietuvos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo Čekijos, JAV, Airijos, Austrijos, Belgijos, Lenkijos, Suomijos, Nyderlandų.
Tyrime dalyvavo 91 šalis ir daugiau nei 760 tūkst. penkiolikmečių. Lietuvoje PISA tyrime dalyvavo 7,7 tūkst. mokinių iš 295 mokyklų, kuriose mokoma lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.
Tyrime, kurį atliko EBPO, analizuojami penkiolikmečių mokinių skaitymo gebėjimai, matematinis ir gamtamokslinis raštingumas.
„Tai yra vienas svarbiausių pasaulinių instrumentų, kurie įvertina mokinių žinias, gebėjimus ir nuostatas, reikalingas sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime. (…) Šis tyrimas padės toliau formuoti švietimo politiką Lietuvoje, imtis priemonių, kurios pagerintų vaikų mokymąsi, kad jie užaugtų tikri Lietuvos piliečiai, sugebantys kurti, mąstyti ir gyventi šiuolaikinėje visuomenėje“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Geriausi rezultatai – sostinėje ir didžiuosiuose miestuose
Tyrimo duomenys atskleidė, kad lyginant pagal vietovę, aukščiausių matematinio, gamtamokslinio raštingumo, skaitymo gebėjimų ir informatinio problemų sprendimo vidutinių rezultatų pasiekė Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų mokyklų mokiniai, o žemiausių – miestelių ir kaimų mokyklų.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro, šios spragos bus taisomos.
„Atotrūkis tarp sostinės ir regionų visada buvo. Tam taisyti mes numatome pirmiausia pergalvoti mokyklų tinklą, orientuotis į tai, kad kiekvienas vaikas arčiau savo namų gautų tinkamą išsilavinimą, ir kartu gerinti mokyklų kokybę. Tinklo sprendimai buvo padaryti. Dabar galvojame apie mokymo priemones, kurios padėtų tai įgyvendinti“, – žurnalistams antradienį teigė J. Petkevičius.
„Labai svarbu gamtos srityje, taip pat ir kitų pasiekimų srityse, artinti STEAM centrus ir sudaryti galimybes atvykti į STEAM centrus. Mūsų programoje yra numatyta, kad visi vaikai per metus turi ne mažiau kaip 9 valandas praleisti STEAM centruose, kuriuose jie bus supažindinti su gamtos mokslais, taip pat bus ugdomas kritinis mąstymas ir problemų sprendimas, kas yra labai svarbu visose pasiekimų srityse“, – akcentavo jis.
Nors daugiau kaip pusė sostinės ir kitų didžiųjų miestų mokyklų tyrime dalyvavusių penkiolikmečių pasiekė aukštesnių gamtamokslinio raštingumo rezultatų nei EBPO ir Lietuvos vidurkis, didžiausias pasiekimų atotrūkis nustatytas tarp sostinės mokyklų.
Pamokų lankomumo ir mokymosi įpročių įtaka
Tyrimo duomenys rodo, kad pamokų lankomumas ir nevėlavimas į pamokas prisideda prie geresnių mokinių pasiekimų. Mokinių, kurie praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, rezultatai yra žemesni.
Remiantis duomenimis, mokinių, nebuvusių mokykloje visą dieną ir vėlavusių į mokyklą, – mažiau nei EBPO šalių vidurkis. Tačiau mokinių, praleidusių keletą pamokų be pateisinamos priežasties, Lietuvoje daugiau nei EBPO šalių vidurkis. Lietuvoje mokinių, kurie pamokas praleido visą dieną 3–4 kartus, gamtamokslinio raštingumo rezultatas mažesnis 82, skaitymo – 87, matematinio raštingumo – 84, informatinio problemų sprendimų – 66 taškais.
Lietuvos mokinių, kurie gamtos mokslų namų darbus per dieną ruošė vidutiniškai nuo 30 minučių iki 1 valandos, gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra aukščiausi.
Tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos mokinių mokykloje jaučiasi saugiai.
Mažiausiai mokinių saugiai jaučiasi tokiose mokyklos vietose kaip koridoriai, valgykla, tualetas. Bet kokią patyčių formą Lietuvoje pernai patyrė 45,3 proc. mokinių. EBPO vidurkis siekia 47,5 proc.
Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), pagrindinė PISA 2025 tyrimo sritis – gamtamokslinis raštingumas, o dvi palydimosios sritys – skaitymo gebėjimai ir matematinis raštingumas. Taip pat viena inovatyvi sritis – informatinis problemų sprendimas.
ELTA primena, kad PISA – kas trejus metus vykdomas tarptautinis penkiolikmečių tyrimas, skirtas įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus, reikalingus sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, tai pritaikyti nepažįstamose situacijose mokykloje ir už jos ribų.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį be raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą