Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-08-08 |
Penktadienį į Palangos žemę amžinojo poilsio sugrįžo Lietuvos kultūros veikėjas, knygnešys, daktaras Liudas Vaineikis (1869–1938). Jo urna, beveik devynias dešimtis metų saugota Kaune, Anatomijos muziejuje, palaidota Palangos miesto civilinėse kapinėse, Vaineikių šeimos kapavietėje.
Palydėti Liudą Vaineikį į amžinojo poilsio vietą, o kartu ir padėkoti už jo indėlį į lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą susirinko ne tik jo artimieji, bet ir gausus būrys palangiškių.
Organizatorių nuotr.
Atsisveikinant su Liudu kapinėse skambėjo plojimai – už jo indėlį bei pastangas puoselėti lietuvių kalbą, raštą, laisvą mintį ir drąsą būti savimi.
Palangoje apstu šio Lietuvos šviesuolio, varpininko, knygnešio, o palangiškiams pirmiausia – Palangos daktaro – atminimo ženklų. Jo vardu pavadintoje gatvėje kurorte galima pasivaikščioti šiek tiek daugiau negu šimtmetį – nuo 1924 m. Tuosyk gatvės vardynomis per spektaklio „Amerika pirtyje“ 25-tąsias jubiliejines metines, palangiškiai atsidėkojo lietuvių tautinio atgimimo žadintojui, varpininkui, knygnešiui, pirmojo Lietuvos dabartinėje teritorijoje viešo lietuviško mėgėjų teatro spektaklio vienam iš organizatorių už svarius darbus dėl lietuviškos spaudos laisvės, našų indėlį į Lietuvos kultūros istoriją.
L Vaineikis, 1897–1900 m. gyvendamas kurorte, vertėsi gydytojo praktika, dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime: priklausė lietuvių draugijoms, surinko ir užrašė daug tautosakos, organizavo slaptus ratelius, drauge su kitais lietuvių inteligentais organizavo pirmąjį lietuvišką spektaklį, parengė Paryžiuje pasaulinės parodos lietuviškąjį skyrių. Pasirašydamas slapyvardžiais Svirplys, S-lys, S-plys, Sv., L. V., Palangoje rengdavo straipsnius draudžiamosios lietuviškos spaudos leidiniams „Šviesa“, „Ūkininkas“, „Apšvieta“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Varpas“, rėmė uždraustų knygų gabenimą ir platinimą.
1900 m. per kratą Vaineikių sodyboje rasti du L. Vaineikio parengti straipsniai „Ūkininkui“, Vinco Kudirkos, Jono Jablonskio laiškai. To užteko užvesti bylai, įkalinti Mintaujos ir Liepojos kalėjimuose. Nuteistas už caro santvarkai priešiškos literatūros platinimą, 5 metams ištremtas į Jakutiją. Panaikinus spaudos draudimą, 1904 m. nuo likusios bausmės atleistas.
1905 m., gyvendamas Tilžėje, įsijungė į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) veiklą, populiarino ateizmo filosofiją. Tiesa, ateizmas XIX a. pab. – XX a. pr. buvo gana dažnas tarp lietuvių inteligentų, suprantamas ne kaip Dievo neigimas, bet kaip išsilavinimo, mokslo teigimas, apšvietos epochos idėjų, taigi, Cogito Ergo Sum, Europoje atgarsis. Tarp lietuvių inteligentų ateistas dažnai reiškė, kad nesi abejingas politikai.
1921 m. kartu su šeima grįžęs į Palangą, L. Vaineikis kurorto vidurinėje mokykloje dirbo mokytoju. 1928 m. dėl politinių priežasčių priverstas persikelti į Alsėdžius, nors jam ką tik už kultūrinę ir visuomeninę veiklą buvo paskirta visuomenės veikėjo pensija ir įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinas. Vėliau leista grįžti į Palangą, buvo paskirtas kurorto gydytoju. 1933 m. išrinktas Palangos burmistro pavaduotoju, tačiau Kretingos apskrities viršininkas jo nepatvirtino.
Dėl širdies ligos, paskutines gyvenimo dienas, L. Vaineikis leido J. Basanavičiaus vardo karo ligoninėje Kaune. Ligonį lankė prezidentas Antanas Smetona, aušrininkas, Palangos burmistras dr. Jonas Šliūpas, geras Vaineikių šeimos bičiulis generolas Vladas Nagius-Nagevičius, daugelis kitų visuomenės veikėjų.
1938 m. sausio 17 d. nutrūkus gyvybės gijai, Karo muziejus ir kitos įstaigos Kaune iškėlė gedulo vėliavas. Laidotuvių iškilmėmis rūpinosi gydytojų ir studentų Fraternitas Lituanica koorporacijos.
Išpildant paskutinę valią, L. Vaineikio kūnas sudegintas. Artimo šeimos bičiulio, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjo generolo V. Nagiaus-Nagevičiaus dėka, urna įmūryta Karo muziejuje. 1939 m. prie Karo muziejaus sumanyta padidinti jau esantį Tautos Panteoną, įrengiant knygnešių sodelį. 1940 m. granito plokštėje aukso raidėmis įrašyta 100 labiausiai knygnešystei nusipelniusių pavardės, tarp jų, ir L. Vaineikio.
Užaugo ir daugiau negu šimtmetį Palangoje skaičiuoja 1924 m. rugpjūtį trijų Jonų (J. Basanavičiaus, J. Jablonskio ir J. Šliūpo) garbei per spektaklio „Amerika pirtyje“ jubiliejines metines Vaineikių sodyboje pasodintas ąžuolas. Ąžuolų Lietuvoje nėra daug, dažnai jie ypatingi. Ypatingas ir šis, skirtas pagerbti trijų Lietuvos patriarchų veiklą ir indėlį į Lietuvos valstybingumo, kultūros istoriją. Ąžuolo paunksmėje šiandien gaivią vėsą atrasti gali bet kuris praeivis, žingsniuojantis pėsčiųjų taku Vytauto gatve. Ąžuolas auga Vytauto ir L. Vaineikio gatvių pėsčiųjų tako sankryžoje.
Vaineikių namas, kuriame viešėjo ir ilsėjosi daug iškilių Lietuvos kultūros asmenybių, ilgai palangiškiams buvo svarbus kaip kultūros židinio atminimo vieta. Tikėtasi jame įrengti Palangos istorijos muziejų, tačiau išsaugoti, deja, nepavyko, 1974 m. jis nugriautas. Perkabinta ir 1969 m. per spektaklio „Amerika pirtyje“ jubiliejines metines iškilmingai pakabinta memorialinė lenta. Šiandien šalia istorinės sodybos, Vytauto gatvėje, yra dailus skverelis, kuriame nuo 1989 m. stūkso L. Vaineikio biustas, sukurtas žymaus lietuvių skulptoriaus J. Jagėlos.
Atminimo ženklu liks ir 2024 m. į Palangą iš Kauno parvežta istorinė urna, beveik devynias dešimtis metų saugojusi L. Vaineikio pelenus ir perduota Palangos kurorto muziejui.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą