Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-22 |
Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto iniciatyva organizuojama paroda „Liminal Marine Systems“ kviečia lankytojus pažvelgti į tai, kas slypi už mikroskopo ribų ir yra nematoma plika akimi. Tai jau antroji tokio pobūdžio instituto rengiama paroda, jungianti meną ir mokslą bei suteikianti galimybę iš arčiau pažinti paslaptingą jūrinį pasaulį ir mokslinių tyrimų metu atsiveriančias nematomas gyvybės formas.
Prancūzų kilmės Suomijoje gyvenančios menininkės Christelle Mas parodoje „Liminal Marine Systems“ menas, mokslas ir technologijos susilieja į jautrų pasakojimą apie trapias jūrines ekosistemas ir žmogaus santykį su nematomu gyvybės pasauliu.
Parodos projektas sukurtas bendradarbiaujant Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutui ir menininkei Ch. Mas. Paroda įgyvendinta remiantis menininkės lauko tyrimais Kuršių nerijoje – unikaliame kopų ir marių kraštovaizdyje. Kartu su jaunosiomis mokslininkėmis Olga Berežnova ir Ieva Sakovskaja menininkė dalyvavo renkant planktono mėginius bei laboratoriniuose tyrimuose, jungdama mokslinį stebėjimą, mikroskopinę fotografiją ir nuolatinį dialogą tarp meno bei mokslo.
Parodos centre – mikroorganizmai, būtini jūrų gyvybei, tačiau dažniausiai liekantys nematomi. Būtent planktonas tampa atspirties tašku vizualiniam tyrimui apie realias, tačiau sunkiai suvokiamas ekosistemas, jų trapumą ir tarpusavio ryšius. Menininkę domina tai, kas egzistuoja matomumo riboje – nematomos gyvybės formos, ekologiniai procesai ir daugiau nei žmogiški santykiai.
Pasak parodos autorės, pavadinime vartojama „Liminal“ sąvoka reiškia pereinamąją būseną – erdvę tarp skirtingų realybių, suvokimų ar sistemų. Paroda balansuoja tarp mokslo ir fikcijos, fizinės materijos ir skaitmeninio vaizdo, matomos ir nematomos ekologijos. Šiandien gamtą vis dažniau suvokiame per technologinį tarpininkavimą – mikroskopus, duomenis, simuliacijas ir vizualinius modelius.
„Planktonas mane žavi tuo, kad jis egzistuoja matomumo riboje. Šie mikroskopiniai organizmai palaiko jūrines ekosistemas, tačiau dažniausiai lieka nematomi, beveik abstraktūs“, – sako parodos autorė Ch. Mas.
Surinkti duomenys ir mikroskopiniai vaizdai buvo apdoroti naudojant mokslinę 3D vizualizacijos programą „Imaris“, leidžiančią biologinę informaciją transformuoti į naujus vizualinius peizažus. Taip moksliniai duomenys tampa kūrybine medžiaga, o biologinė informacija – jutimine patirtimi, svyruojančia tarp dokumentikos, abstrakcijos ir to, ko nematome plika akimi.
Projektas taip pat reflektuoja Baltijos jūros ekologinę būklę. Parodoje subtiliai paliečiama eutrofikacijos tema – proceso, kai dėl perteklinių maistinių medžiagų ir taršos jūrinė aplinka praranda ekologinę pusiausvyrą, deguonį ir biologinę įvairovę. Menininkė siekia ne tiesiogiai iliustruoti ekologinę krizę, bet sukurti erdvę, kurioje lankytojas galėtų ją pajusti emociškai ir jusliškai.
„Menas gali sukurti emocinį artumą sistemoms, kurios kitaip atrodo abstrakčios ar nematomos. Jis leidžia ekologinius klausimus patirti ne tik intelektualiai, bet ir fiziškai bei jusliškai“, – pabrėžia autorė.
Projektas įgyvendintas Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutui bendradarbiaujant su Prancūzų institutu Lietuvoje ir Oulu miestu (Suomija).
Parodą galima išvysti gegužės 26 d. – birželio 1 d. Klaipėdos universiteto Aula Magna auditorijų komplekso II aukšto fojė (Herkaus Manto g. 90-2, Klaipėda).
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą