Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-07 |
Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijoje nesistengiama nuspėti, kokių profesijų darbo rinkai reikės po 10 ar 20 metų. Mokyklos direktorė Lina Stancelienė sako, kad svarbiau – išugdyti jauną žmogų, kuris gebėtų mokytis, prisitaikyti ir konkuruoti bet kokiame kontekste. Todėl progimnazijoje kryptingai plėtojami inžinerinis ugdymas bei robotika, o artimiausiu metu planuojama įdarbinti dirbtinį intelektą taip, kad jis padėtų mokytojams taupyti laiką ruošiantis darbams.
Asmeninio archyvo nuotr.
Pedagoginį kelią L. Stancelienė pradėjo Tauragės rajone, vėliau dirbo įvairiose mokyklose Klaipėdoje. Didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį – jau 23 metus – ji praleido Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijoje: čia mokė matematikos ir informatikos, vėliau tapo pavaduotoja ugdymui. 2021 metų pradžioje, baigusi švietimo vadybos studijas ISM universitete, ji pradėjo vadovauti mokyklai.
„Pakeitus pareigas teko suprasti, kad reikia nebedaryti tų darbų, kuriuos geriausiai mokėjau daryti kaip mokytoja. Taip pat natūraliai pasikeitė ir santykiai su kolegomis – reikėjo iš naujo susitarti dėl atsakomybių, vaidmenų, sprendimų priėmimo“, – sako L. Stancelienė.
Dar vienas iššūkis tapus mokyklos vadove buvo administracijos komandos suformavimas – tuo metu reikėjo rasti net tris naujus komandos narius. Šis procesas sutapo ir su dar vienu jautriu laikotarpiu: po nuotolinio mokymo į mokyklą grįžo mokiniai ir mokytojai, todėl, pasak direktorės, teko sąmoningai skirti dėmesio bendruomenės mikroklimatui ir pasitikėjimo atkūrimui.
„Su kolegėmis labai daug diskutavome, kokią mokyklą norime kurti, nuo ko pradedame, ką darome kartu. Turėjome ir formalių, ir neformalių išvykų, stovyklų, o kiekvieną rytą iki šiol susitinkame prie kavos puodelio aptarti dienos ir savaitės veiklų. Man buvo svarbu matyti mokytojo darbą, išgirsti jo idėjas, pasiūlymus, problemas. Iš pradžių tai dariau pati, šiandien tuo dalijasi visa administracijos komanda“, – pasakoja ji.
Dirba dėl kiekvieno Lietuvos vaiko
Direktorės manymu, problemų mokykloje buvo ir bus, tačiau svarbiausia – žinojimas, kad jas įmanoma spręsti kalbantis. Toks požiūris, pasak jos, paneigia vis dar gajų įsitikinimą, kad vadovavimas mokyklai neišvengiamai yra vienišas darbas.
„Esu girdėjusi ne kartą, kad tapęs vadovu žmogus tampa „vienišu vilku“, bet man atrodo, kad tai yra paties žmogaus pasirinkimas. Per šiuos metus sutikau labai daug švietimo vadovų, kurie atviri pokalbiams, patarimams, diskusijoms ir idėjų generavimui“, – teigia L. Stancelienė.
Ji prisimena Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorės Natalijos Kaunickienės pasakymą, pristatant vaiko individualios pažangos sistemą: „Prašau, naudokite savo mokyklose, jei tik tai padės jūsų mokiniams, o jei sugalvosite, kaip patobulinti – pasidalinkite su mumis.“ Pasak L. Stancelienės, toks požiūris geriausiai atspindi tai, kas iš tiesų vienija švietimo bendruomenę.
„Mes visi dirbame dėl kiekvieno Lietuvos vaiko, nesvarbu, kur jis gyvena. Todėl vadovavimas man nėra apie sprendimų priėmimą vienumoje – tai apie nuolatinį dialogą, pasitikėjimą ir bendrą atsakomybę“, – pabrėžia ji.
Mokykla kintančiam pasauliui
L. Stancelienės teigimu, mokykla negali būti orientuota į konkrečių profesijų „paruošimą“, nes pati darbo rinka keičiasi greičiau, nei spėja keistis ugdymo programos. Todėl, anot direktorės, svarbiausia mokyklos užduotis – suteikti mokiniams tvirtus pamatinius įgūdžius ir nuostatas, kurios leistų jiems mokytis visą gyvenimą.
„Mes nežinome, kokios ateities profesijos jų laukia, bet galime išugdyti atsakingus, komunikabilius, mokančius mokytis, patriotiškus, ambicingus jaunus žmones, kurie galėtų konkuruoti su bet kurios šalies jaunuoliu. Mūsų mokiniai turi turėti visas galimybes naudotis inovatyviausiais išradimais, pažinti kitų kraštų žmones ir kultūras“, – sako progimnazijos direktorė.
Platų gebėjimų spektrą mokykla grindžia sistemingu inžineriniu ugdymu. Pasak L. Stancelienės, svarbu, kad vaikai nuo ankstyvo amžiaus patirtų tyrinėjimo procesą bei mokytųsi dirbti komandoje, kelti klausimus ir ieškoti sprendimų realiose situacijose.
Svarbią vietą progimnazijoje užima ir robotika – jos čia mokosi visi mokiniai nuo pirmos iki aštuntos klasės, o jų pasiekimai nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose, pasak vadovės, yra ilgalaikio ir kryptingo darbo rezultatas.
„Robotika mūsų mokykloje yra vienas iš svarbiausių STEAM ir inžinerijos ugdymo dalykų. Didžiuojamės mūsų mokytoju ekspertu Audriumi Česneliu, kuris tapo inovatyviausiu mokytoju: 2017 m. neformaliojo švietimo STEAM, 2020 m. menų, technologijų, o 2024 m. – vienas iš dešimties geriausių elektronikos entuziastų Lietuvoje“, – teigia L. Stancelienė.
Kalbėdama apie ateities planus, direktorė pabrėžia, kad technologinė pažanga mokykloje turi tarnauti žmonėms, o ne tapti papildoma našta. Todėl vienas artimiausių siekių – prasmingai įdarbinti dirbtinį intelektą, kad jis padėtų mokytojams taupyti laiką ruošiantis pamokoms ir mažintų rutininį darbo krūvį.
Kartu, pasak mokyklos vadovės, ne mažiau svarbu nuosekliai stiprinti ir mokinių finansinį raštingumą bei mokyklos mastu, savo darbais ir idėjomis prisidėti kuriant lyderiaujančią švietimo sistemą Europoje.
Ko reikia stipriam švietimui
Svarstydama, ko būtent reikia, kad Lietuvos švietimas iš tiesų taptų vienu stipriausių Europoje, L. Stancelienė pabrėžia būtinybę susitarti dėl bendro tikslo ir aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti pažangą. Pasak jos, be tokio susitarimo švietimo sistema rizikuoja blaškytis tarp atskirų iniciatyvų ir nuolat kintančių lūkesčių.
Taip pat labai svarbu išlaikyti aiškų mokyklos vaidmenį. Mokykla, L. Stancelienės teigimu, pirmiausia turi likti ugdymo įstaiga – vieta, kurioje mokiniai įgyja akademines žinias ir ugdosi kompetencijas gyvenimui.
„Mokykla yra ugdymo įstaiga. Tai reiškia, kad visų pirma ji turi koncentruotis į žinias ir kompetencijas, o kitos veiklos turi kelti motyvaciją mokytis, o ne ją užgožti“, – pabrėžia ji.
Ne mažiau svarbu, direktorės teigimu, yra ir stiprūs, savo srities profesionalai mokytojai, kuriuos gerbia ir palaiko visuomenė.
„Mokytojai neturėtų dirbti daugiau nei vienu etatu, o jų atlygis turi būtų toks, kad jie galėtų oriai gyventi. Tuomet negrėstų perdegimas ir mokytojai galėtų kokybiškai vesti pamokas. Mano nuomone, kokybiškas ugdymas su pavargusiu mokytoju neįmanomas. Taip pat manau, kad į pedagogikos studijas turėtų būti papildoma atranka ir priimami turėtų būti tik gabūs, motyvuoti mokiniai“, – svarsto progimnazijos direktorė.
Nors iššūkių švietimo sistemoje netrūksta, L. Stancelienė mato ir pozityvių pokyčių. Pasak jos, vis dažniau pradedama atvirai kalbėti apie problemas, girdėti skirtingas nuomones ir ieškoti sprendimų.
„Atsiranda žmonių, tikinčių, kad Lietuvos švietimas gali būti nr. 1 Europoje. O mes, lietuviai, turime užsispyrimo ir ambicijos pasiekti savo tikslą. Taip pat turime daug mokslo žmonių, išsilavinusių, darbščių švietimiečių“, – teigia direktorė.
Anot jos, būtent tokie žmonės susiburia organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuotame Švietimo vadovų klube.
„Kelios kolegės vis dalindavosi įspūdžiais apie prasmingus mokymus, apie verslo patirtis, tinkamas švietimo įstaigoms. Buvo labai džiugu gauti kvietimą ir smalsu sudalyvauti. Mano manymu, tai yra vieta, kurioje žmonės klausosi gerų patirčių, atvirai dalijasi savo idėjomis ir bėdomis“, – dalijasi L. Stancelienė.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Skaidrus būtų projektas: reikėtų įdarbinti DI pirmučiausia savęs pačios pakaitalui… su Naujais.