Miestas prieš uostą: „Pasikėsinimas yra neleistinas“ 

Martynas Vainorius 2026-05-31

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai liudija, kad šiuo metu itin paaštrėję Klaipėdos miesto ir uosto santykiai tokie pat buvo ir prieš 102 metus.  

Apie tai, kad dėjosi 1924-aisiais Klaipėdos uoste pasakojanti „Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad tų metų sausio 28 d. Šiauliuose veikusios bendrovės „Granitas“ savininkas Jurgis Šiputis sudarė sutartį su Klaipėdos uosto direktoriumi Liudviku Stulpinu, pagal kurią įsipareigojo iki balandžio pristatyti į Bajorų geležinkelio stotį vagonuose 1000 tonų akmens, skirto „Klaipėdos uosto reikalams“. Tačiau gegužės pabaigoje sudarytas aktas, tarp kurį pasirašiusių asmenų buvo ir L. Stulpinas, liudija, jog „Granitas“ nepilnai įvykdė savo įsipareigojimus. „Pas akmenų gurguolę prie šiaurinio molo“ gegužės 30 d. nuėjusi komisija konstatavo, kad „tik 993,920 t pristatyta tebuvo“.  

„Granitas“ akmenis įsipareigojo tiekti po 22,5 Lt už toną, tad tikriausiai turėjo grąžinti arba negavo beveik 137 litų.  

Po poros savaičių posėdžiavo dar viena komisija, kuriai pirmininkavo Susisiekimo ministerijos inspektorius, inžinierius Jonas Šimoliūnas. Peržiūrėjusi Klaipėdos uosto planą ji konstatavo, kad „vietos dabar pažymėtuose uosto sienose yra labai mažai, uosto plėtimas yra suvaržytas“.

„Randame, kad yra būtinas reikalas turėti uosto valdiškas sienas tokias kokios buvo prieš karą Vokiečių laikuose. Klaipėdos miesto pasikėsinimas uosto valdiškas sienas susiaurinti, pasinaudojant suirutės momentu, yra neleistinas“, – konstatavo komisija.

Remdamasi tokiu savo verdiktu ji nurodė Plentų ir vandens kelių valdybai „pasitenkinti uosto statybų reikalams dabar turimu žemės plotu“ ir nutraukus sutartį atsiimti vandens sportininkams išnuomotą gretimą sklypą. Geležinkelių valdybai buvo tik rezervuotas plotas geležinkelių plėtrai (plane pažymėtas raidėmis A, B ir C), o „ūkio reikalams“ palikta sandėliui numatyta vieta.

Vieta „prie gelž. betoninio sandėlio prie naujos krantinės“ (plane pažymėta raide K) komisijos sprendimu buvo rezervuota Susisiekimo bei Finansų ministerijų įstaigoms. Sklypą, plane pažymėtą raide L, nutarta rezervuoti lino pluošto ir kitiems sandėliams, o sklypą Žemės ūkio ministerijai, kad ji galėtų statyti 80×20 m dydžio elevatorių ir 100×40 m dydžio šaldytuvą, nutarta nusavinti.

„Lietuvos Emisijos Bankui nedegamojo sandėlio pasistatymui išnuomoti vietą F prie naujos pakrantės. Lietuvos Ūkio Bankui rezervuoti sandėliams vietą numatomame naujame uoste. Lietuvos Koperacijų B-vių Sąjungai ir Lietuvos Žemės Ūkio koperatyvų Sąjungai sandėlių pasistatymui išnuomoti prie uosto vietą G. Nuomai skiriamų uosto teritorijoje vietų atlyginimo normos ir kitos svarbesnės sąlygos Uosto Valdybai reikalinga skubos keliu išdirbti ir patiekti Susisiekimo Ministerijos Kanceliarijai“, – nurodė komisija.  

Ji taip pat konstatavo, kad bendrovės „Amerikanische Petroleum-Handelsgesellschaft m. b. H.“ prašymą dėl papildomo žemės ploto nuomos galima patenkinti tik „revizavus turimą sutartį“.  

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti