Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-05 |
Penktadienį buvusioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivyno bazėje oficialiai atidaryta pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo stotis, atsiėjusi 12 mln. eurų. Tiesa, bent jau iki liepos ji bus naudojama tik direkcijos reikmėms, nors vandenilio čia jau pylėsi ir pirmasis klaipėdietis, dar prieš metus įsigijęs naudotą šiuo kuru varomą automobilį „Toyota Mirai“.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Matoma, bet neįtikėtina. Nelabai galėjom tikėtis, kad tai įvyks“, – renginio metu sakė Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, pasak kurio, toks projektas buvo įgyvendinamas siekiant, kad Klaipėda būtų tarp „pasaulio uostų flagmanų“.
Jis pripažino, kad procesas nebuvo lengvas. „Reikėjo nueiti miškus dilgėlių atsakant į klausimus, kas tai yra, kam tai reikalinga, kur iškelsime Klaipėdą, nes tai mirtinai pavojinga, bet galiausiai racionalumas, dialogas, kantrybė laimėjo“, – kalbėjo uosto vadovas.
Anot jo, kadangi iki šiol Lietuvoje nebuvo standartų, licencijų, sėkmę lėmė ir tai, kad šiame kelyje direkcija sutiko labai progresyvių institucijų ir žmonių.
Pasak renginyje dalyvavusio susisiekimo ministro Juro Taminsko, šis objektas yra žinutė, jog Lietuva yra progresyvi.
„Šita stotelė nėra labai didelė, palyginti su tokiomis, kokios yra statomos. Tai yra 2,5 megavatų galios stotelė, kuri gali pagaminti per metus 127 tonas vandenilio. Pirmiausia, žinoma, mes panaudosime jį savo reikmėms tol, kol dabar dar derinsime, kol ieškosime visų pačių geriausių sprendimų, kad ta gamyba būtų efektyvi, kad būtų pasiektas maksimalus našumas, kad būtų išgauta to paties vandenilio kokybė tokia, kokią mes norime išgauti. <…> Mums dar reikia gauti veiklos atestatą. Gavus šitą veiklos atestatą, tada mes galėsime išeiti į rinką ir pagamintą vandenilį šitoj stotelėj pardavinėti rinkai. Tiek verslui, tiek buitiniam naudotojui. Europos valstybėse kaina svyruoja nuo 18 iki 22 eurų už kilogramą. Mūsų tikslas yra pagaminti vandenilį maždaug penkiolikos eurų ribose. Suprantame, kad viskas priklauso nuo žaliavų, o žaliavos čia yra gan paprastos. Tai yra vanduo ir elektra. Norint pagaminti žalią vandenilį, žinoma, jo kaina išauga, kadangi reikia pirkti žalią elektrą“, – spaudos konferencijos metu sakė A. Latakas.
Pernai, kai Uosto direkcija sudarė galimybę žurnalistams aplankyti Belgijos Antverpeno uoste esančią vandenilio stotelę, jis teigė, jog Klaipėdoje vandenilio kaina turėtų būti mažesnė. Tada Antverpeno stotelėje vandenilis buvo parduodamas po 17,99 Eur/kg. Uosto vadovas tada žadėjo siekti, kad Klaipėdoje vandenilis kainuotų 10-12 eurų už kilogramą.
Pasak A. Latako, direkcijos tikslas yra ir „uostą daryti žalią“, nes laivybos linijos, pasirinkdamos uostus, į kuriuos plaukia, „taip pat žiūri, ar uostai turi galimybes, kur galima gauti ir kitokios rūšies kurą“.
„Uostas ne tiktai kalba apie žalumą, bet daro viską, kad jisai būtų žalias, kad čia atlauktų laivai, kurie varomi vandeniliu. Tokių laivų esame turėję. Klaipėdoje yra lankęsi trys kariniai laivai, kurie varomi vandeniliu. Ir žinant, kad tokio produkto čia yra, tai, matyt, mes turėsime jų ir daugiau. Taip pat galvojame ir apie kitas kuro rūšis žalesnes, apie žalią metanolį, kuris galėtų būti bunkeruojamas Klaipėdoje“, – kalbėjo generalinis direktorius.
Pasak jo, direkcija yra pasirašiusi „visą eilę memorandumų“ dėl vandenilio panaudojimo sunkiajame transporte. „Su „Volvo“ kompanija, kuri išdirbinėja ir nori turėti sunkvežimius, varomus vandeniliu, taip pat su geležinkeliais, kurie norėtų turėti pirmiausia galbūt tam tikras priemones, kur vagonus galėtų stumdyti uoste naudojant vandenilį ir panašiai. Yra susidomėjimas iš pramonės. Pramonei jisai tam tikrose srityse taip pat yra reikalingas kaip tam tikras proceso dalyvis arba kaip žaliava“, – dėstė A. Latakas.
Pasak jo, jei pusę projektui reikalingų lėtų nebūtų sudariusi europinė parama, „greičiausiai būtų šito objekto ir nebuvę“. Projekto rangovais buvo bendrovės „Inžinerinis projektavimas“, „MT Group“, „Gevalda“.
Pirmuoju „pašaliečiu“, užsipylusiu vandenilio dar renginio išvakarėse, tapo klaipėdietis Elijus Vilimas. Jis pasakojo, kad nenaują „Tyota Mirai“ įsigijo dar pernai birželį, o užregistravo liepą.
„Mane sužavėjo automobilio dizainas. Aišku, man esmė tai yra žaliasis vandenilis. Tai yra mūsų ateitis ir švara, ekologija“, – sakė vyras, pirmą kartą vandenilio prisipylęs Geteborge, Švedijoje, vėliau – Norvegijoje ir taupęs šį kurą laukdamas, kol atsidarys stotelė Klaipėdoje.
Pasak jo, yra sukurta programėlė H2 ir galima matyti visos Europos pildymo stoteles bei kainas.
Minėtosios programėlės duomenimis, šiuo metu lengviesiems automobiliams kilogramas vandenilio Varšuvoje kainuoja per 16 eurų, Taline – 14, Geteborge – 8,2, Vokietijoje, netoli Kylio – 15, Amsterdame – 21,95, Antverpene – 18, šalia Paryžiaus – 19,2 Eur.
„Aš pats pravažiavau 760 kilometrų su 5,6 kilogramo. Buvo bandomasis važiavimas prancūzo. Tai jisai sugebėjo nuvažiuoti su vandeniliu virš tūkstančio kilometrų su „Toyota Mirai“. Aišku, oro sąlygos, turbūt padangos, veiksnumas nuo to priklauso, kiek gali nuvažiuoti maksimaliai. Aišku, norisi tos kainos gal kažkiek pigesnės, bet nėra brangu. Bet atsiminkit, kad mes saugome Lietuvą, yra švarus oras“, – dalinosi pašnekovas.
Pati Uosto direkcija dar pernai už 75 650 eurų įsigijo naują „Toyota Mirai Ambassador“, kuri buvo demonstruojama renginyje.
„Dabar galbūt skeptiškai atrodo, bet po 5–10 metų tai bus tiesiog savaime suprantama. Kaip dabar tiesiog savaime suprantama <…> atvažiuoti iš Vilniaus į pajūrį elektromobiliu“, – savo ruožtu teigė susisiekimo ministras J. Taminskas.
Ministras taip pat teigė besiviliantis, kad tokia stotelė jau greitu laiku atsiras ir Vilniuje, nes tai leistų vandeniliu varomiems automobiliams kursuoti tarp sostinės ir pajūrio. „Tada bus galimybė užsipildyti ir Vilniuje <….> ir praktiškai per visą Lietuvą vandeniliu varomu automobiliu galėtum apvažiuoti“, – Klaipėdoje sakė J. Taminskas.
Beje, renginyje nebuvo nei Klaipėdos mero, nei jo pavaduotojų ar Savivaldybės administracijos direktoriaus – miesto valdžios atstovai buvo išsakę skeptišką požiūrį į ši projektą. Tuo metu Neringos meras čia lankėsi.
„Kvietėme, tikrai labai kvietėme, bet negaliu pasakyti priežasčių, kodėl šiandien nebuvo Klaipėdos savivaldybės. Gal aš minioje nepastebėjau. Niekada Klaipėdos savivaldybė, atvirai šnekant, niekada nepalaikė šito projekto ir turbūt jo šiandien nepalaiko“, – paklaustas apie šią aplinkybę, sakė A. Latakas.
Gaunasi kad brangiau važiuosi nei su benzinu.
Juokaujat, Klaipėdos dvarponio rūpestis kiemai, ir netyčia juose pasirodantis Juozaitis. Dikentantų šaikai.
Gioteborge 9 EUR. Vargšai švedai. Valio Kvjud.
Kokia gera dar viena bomba itaise smeltes kvartalo gyventojams lyg ju ten mazai butu….
Independecas dujos + vadenilis = didelis pavojus salia gyvenantiems gyventojams…
Dar arciau vienas kito tokiu objektu nejo sustatyti? O gal koki trecia sugalvosit….
Klaipėdoje pastatytas hibridas – elektra varomas laivas su papildoma vandenilio jėgaine. Tikri vandeniliu varomi laivai per savaitę suvalgo 30-40 tonų vandenilio. KVJUD „kolonėlė” per metus pagamins 127 tonas. Utopinis projektas, ES pinigų „įsisavinimas”, ne daugiau.
dėl vieno KVJUD vandeniliu varomo automobilio pastatė kolonėle už 12 mln. Buvo planuojama, kad bus vandenilinis laivas. Jo nėra. Buvo planuojama, kad perteklinę elektrą vandenilio gamybai tieks jūrinės vėjo jėgainės. Jų irgi nėra, ir, panašu, jau nebus (šią savaitę apie tai sakė Energetikos ministras). Tai apie ką šita „šventė”? Apie mokesčių mokėtojų pinigų tratinimą. Manau, kažką tikrai reiktų pasodinti už tokias nesąmones. Bet AK ditirambus gieda 🙂 Alio, Martynas, tikrai yra Klaipėdoje kritiškai mąstančių žurnalistų???
Laivas bus, bent jau taip sakė A. Latakas, tik nepaminėjau to tekste. Apie ditirambus – tai yra reportažas iš renginio, o ne analitika. Turėjau nevažiuot kaip ir meras bei nieko nerašyt?
https://www.atviraklaipeda.lt/2025/01/22/pirmasis-salyje-vandeniliu-varomas-laivas-nuleistas-i-vandeni/