Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-08 |
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) konstatavus, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse galiojanti tvarka, kai lietuvių kalbos pamokų yra mažiau nei gimtosios kalbos, prieštarauja įstatymams, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina, jog bus ieškoma galimybių, kaip susiklosčiusią situaciją išspręsti.
„Turėčiau akcentuoti, kad šitas įstatymas yra priimtas 2011 m. ir mes žinome, kad jis nuo 2011 m. nėra vykdomas – ne tik mūsų, bet ir prieš tai buvusių Vyriausybių, jis buvo neįgyvendintas. Tačiau, žinoma, gerbiame teismo įstatymą ir turime jį vykdyti. Ieškosime galimybių, kaip tai išspręsti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Popovienė.
„Mes ir patys jau rugsėjo mėnesį pradėjome žiūrėti ir įgyvendinti bei diskutuoti su tautinių mažumų mokyklų atstovais. Esame sudarę ir darbo grupę tiems klausimams spręsti, stengiamės didinti (pamokų skaičių – ELTA)“, – tikino ministrė.
Vis tik, R. Popovienė pabrėžė, kad išspręsti susiklosčiusią situaciją sudėtinga, nes pamokų skaičių reguliuoja nustatytos higienos normos.
„Susiduriame su problema dėl higienos normos ir tam yra sudaryta darbo grupė ir Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), ieškome tų sprendimų, tačiau atkreipiant dėmesį į teismo sprendimą – turėsime tą padaryti čia ir dabar, viduryje mokslo metų keisti bendruosius ugdymo planus“, – ketvirtadienį kalbėjo ministrė.
„Dabar mūsų sprendimas buvo toks, kad mes dirbdami su SAM pavasario Seimo sesijoje turėjome teikti švietimo įstatymo pataisas, kuriose būtų numatoma, kad būtent higienos normos tuos reikalavimus, kurie atliepia valandų skaičių pamokų pradinėse klasėse, reguliuotų švietimo ministro įsakymu“, – tęsė ji.
Kaip skelbta, LVAT konstatavo, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse galiojanti tvarka, jog mokiniai turi mažiau lietuvių kalbos nei gimtosios kalbos pamokų, prieštarauja įstatymams.
Teismas išaiškino, kad ministro patvirtintuose Bendruosiuose ugdymo planuose buvo nustatyta, kad pradinio ugdymo programoje lietuvių kalbai ir literatūrai skiriama mažiau pamokų negu gimtajai kalbai ir literatūrai.
LVAT taip pat pažymėjo, kad galimybė mokykloms perskirstyti pamokas ar sudaryti laikinas grupes, taip pat integruotas lietuvių kalbos mokymas per kitus dalykus, negali pakeisti ar kompensuoti įstatyme nustatyto minimalaus mokymo laiko santykio. Taip pat akcentuojama, kad įstatymo reikalavimų laikymasis negali būti paliktas pavienių mokyklų sprendimams.
Į LVAT dėl lietuvių kalbos pamokų skaičiaus tautinių mažumų mokyklose kreipėsi Seimo narys, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. Politikas prašė ištirti, ar patvirtinti 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendrieji ugdymo planai, nustatantys lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse, neprieštarauja Švietimo įstatymo nuostatai šių mokyklų pradinukus valstybinės kalbos mokyti ne mažiau nei gimtosios.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį be ELTOS sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą