Naivus ir pavojingas pažadas

Linas Poška 2026-11-12

„Atviroje Klaipėdoje“ pasirodė pirmoji šiame rinkiminiame sezone užsakyta partinė agitacija. Vilniaus Mitalas joje pristatė savo kandidatą į Klaipėdos merus, na o tas Laisvės partijos kandidatas – savo programą. Programa daugiausia sudaryta iš skambių ir tuščių lozungų, tačiau joje matau ir pavojingų jaunojo kandidato Kirilo pažadų.

Klaipėdos ateičiai pavojingiausias yra „didesnis dėmesys įtraukiajam ugdymui“. Jau sukaupta kol kas „mažesnio dėmesio įtraukiajam ugdymui“ patirtis leidžia numatyti ilgalaikes sunkias rinkiminio siekio įgyvendinimo pasekmes miesto bendruomenei.

Tėvai renkasi ištraukųjį ugdymą

Patyrę, kad esama įtraukiojo ugdymo praktika suardo klasėje mokymo procesą, įgalesni tėvai evakuoja vaikus į privačias ugdymo mokyklas, kuriose įtraukumas neprivalomas.

Klaipėdoje didžiausias privačių mokyklų augimas įvyko po 2020-ųjų, kai pasimatė pirmieji įtraukiojo ugdymo vaisiai. Tėvai sutinka mokėti per metus iki 10 000 eurų, kad tik vaikui netektų susidurti su švietimo progreso pasekmėmis. Dabar privačios mokyklos pas mus yra nebe egzotika, o reikšminga švietimo sistemos dalis. Plečiasi ir klesti Klaipėdos licėjus, „Universa via“, „Vaivorykštės takas“, „Da Vinči“, „Memelio mokykla“… Iš viso Klaipėdoje yra maždaug 23 200 mokinių. Iki 2000 jų mokosi nevyriausybinėse mokyklose. Taigi, privatus švietimas pas mus jau tvirtai stovi ant abiejų kojų.

Visoje Lietuvoje taip

Klaipėda nėra išskirtinė. Skaičiuojama, kad 2020-2021 mokslo metais Lietuvos privačiose mokyklose mokėsi apie 17 tūkstančių vaikų. Praėjusiais metais jų jau buvo apie 30 tūkstančių. Privačių mokyklų tinklas viršijo šimtą.

Šiais metais šalyje – nevisiškai švietimo kontekste – skambėjo žinomo mokyklų tinklo „Karalienės Mortos mokykla“ bei ikimokyklinio „Vaikystės sodo“ pardavimas tarptautiniam tinklui „Globeducate“. Pardavėja pagrįstai galėjo tikėtis geros kainos: vien „Karalienės Mortos mokyklos“ grynasis pelnas per metus buvo išaugęs nuo 1,48 mln € iki 2,26 mln. €.

Pirkėjas, savo ruožtu, prie esamos Lietuvos švietimo filosofijos gali pagrįstai tikėtis šviesios savo pirkinio ateities.

Segregacija gilės

Skaitytoja(s) ir aš, būdami sau žmonės, galime piktintis privačių švietėjų godumu ir pasiturinčių tėvų egoizmu. Tačiau socialine inžinerija užsiimantis Kirilas neturėtų vadovautis emocija. Jam derėtų numatyti socialines savo veiksmų pasekmes.

Aptariamu atveju tai nebūtų sudėtinga, nes tos švietimo krypties įdiegimas jau davė vaisių. Jeigu būčiau įtaresnis, pagalvočiau, kad Laisvės partiją finansuoja savo verslo ateitimi besirūpinantys privatūs švietėjai.

Toliau judant ta pačia kryptimi, ateinanti karta išsisluoksniuos. Dešimtadalis gaus priimtiną išsilavinimą sveikoje aplinkoje. Likę – kaip pasiseks. Juk yra ir gerų valdiškų mokyklų, gerų ten klasių, gerų mokytojų. Ir loterijose galima laimėti. Tačiau vaikų brendimo patirtys išsiskirs, ir ateityje jiems bus sunkiau suprasti vieniems kitus. Turėsime dvi Lietuvas, ir jos viena kita nesidžiaugs.

Komentarai:

Norėdami komentuoti, turite prisijungti.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti