Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-03-31 |
Europos Sąjungos (ES) žaliasis kursas – jokia naujiena. Augant anglies dioksido (CO₂) koncentracijai mūsų atmosferoje, bendrija iki 2050-ųjų metų siekia tapti klimatui neutralia. Kovojant su per dideliu CO₂ kiekiu, atsisakoma iškastinio kuro, pereinama prie žaliosios energetikos, tačiau to nebepakanka – atsiranda poreikis naujoms technologijoms ir sprendimams, galintiems padėti suvaldyti emisijas ten, kur jų išvengti nepavyksta.
Europos Komisijos (EK) duomenimis, 2023 m. CO₂ koncentracija atmosferoje buvo net 48 proc. didesnė nei iki pramoniniu laikotarpiu. Nors pats CO₂ nėra nuodingas, tačiau jo perteklius trikdo natūralią atmosferos pusiausvyrą ir spartina klimato kaitą, pasireiškiančią vis dažnesniais ekstremaliais reiškiniais – nuo sausrų iki audrų.
Europoje per metus į atmosferą išmetama daugiau kaip 3 gigatonos (Gt) CO₂, o apie trečdalis šio kiekio tenka sunkiai prie naujų reikalavimų prisitaikančiai pramonei, pavyzdžiui, cemento gamybos sektoriui.
Žaliasis kursas lemia, kad ES veikiantys cemento gamintojai turi vis daugiau investuoti į tvarumą. Apyvartiniams taršos leidimams brangstant, tokios investicijos ne tik prisideda prie konkurencingumo išsaugojimo, bet ir užtikrina galimybes įmonėms, tokioms kaip „Akmenės cementas“, tęsti veiklą ilguoju laikotarpiu.
Vienintelis ir didžiausias Lietuvos cemento gamintojas „Akmenės cementas“ yra užsibrėžęs tikslą po 2035-ųjų tapti klimatui neutralia įmone. Tačiau, palyginti su kai kuriais kitais sektoriais, CO₂ emisijų mažinimas cemento gamyboje yra ne tik finansinis, bet ir technologinis iššūkis.
Šiuo metu neįmanoma išvengti cemento gamybos metu susidarančių emisijų. Taip yra dėl to, kad tik trečdalis išmetamo CO₂ susidaro deginant kurą. Likę du – tai procesinės emisijos, kurios susidaro gamybos metu, konkrečiau – kalcinuojant kalkakmenį, kai iki beveik 1,5 tūkst. laipsnių įkaitintas kalkakmenis skyla į kalcio oksidą ir CO₂. Be šio proceso negalima pagaminti pagrindinės cemento rišamosios medžiagos – klinkerio. Todėl CO₂ sugaudymas „Akmenės cemente“ yra ne papildoma iniciatyva, o būtina sąlyga, kad įmonė galėtų tęsti veiklą konkurencingai ir atitikti griežtėjančius tvarumo reikalavimus.
Išeitį čia siūlo CCS (angl. Carbon Capture and Storage) arba anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo technologija, kuri leidžia surinkti, pavyzdžiui, cemento gamybos metu, išsiskiriantį CO₂, jį suskystinti bei išgabenti ilgalaikiam saugojimui, taip emisijoms nepatenkant į atmosferą.
CCS technologija pasaulyje nėra nauja, ji jau taikoma kelis dešimtmečius. Pirmiausia CCS technologiją pradėjo naudoti naftos gavybos bendrovės, vėliau jų sukaupta patirtis pritaikyta plėtojant komercinius CCS projektus, kai buvo pradėtas saugoti CO₂, susidarantis išgaunant gamtines dujas. Pirmasis toks projektas – „Sleipner“ – pradėjo veikti 1996 m. Norvegijoje, Šiaurės jūros geologinėse struktūrose.
Skaičiuojama, kad šiuo metu ES vystoma apie šimtas CCS vertės grandinės projektų. Vienas iš jų – ir Lietuvoje.
„KN Energies“ kartu su minėtuoju „Akmenės cementu“, didžiausia cemento gamintoja Latvijoje „SCHWENK Latvija SIA“ ir laivybos bendrovėmis „Larvik Shipping AS“, „Mitsui O.S.K. Lines, Ltd.„ 2022 m. įkūrė „CCS Baltic Consortium“ – projektą, kurio tikslas šiame regione sukurti anglies dioksido surinkimo ir ilgalaikio saugojimo vertės grandinę. Projekto nariai užtikrins CCS vertės grandinės veiklą – nuo CO₂ sugaudymo cemento gamyklose, skystinimo, transportavimo, iki perkrovimo į laivus bei išplukdymo ilgalaikiam saugojimui po Šiaurės jūros dugnu, buvusiuose dujų ar naftos gręžiniuose, ar natūraliose geologinėse struktūrose esančiose po jūros dugnu.
Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse. Ji sudarys sąlygas spartesnei Lietuvos ir Latvijos pramonės dekarbonizacijai. Pirminiais etapais ketinama bendradarbiauti su cemento gamintojais, tačiau bus sudaryta galimybė prisijungti ir kitoms energijai imlioms pramonės bendrovėms, kurioms tai taptų patraukliu būdu tęsti veiklą ir užtikrinti švaresnę gamybą.
„CCS Baltic Consortium“ architektūra iš dalies atitinka pernai veiklą pradėjusio „Northern Lights“ – pirmojo pasaulyje atviro tarpvalstybinio CCS projekto – modelį. Šis projektas įgyvendintas bendra Norvegijos vyriausybės ir energetikos milžinių „Equinor“, „Shell“ ir „TotalEnergies“ iniciatyva.
2024 m. EK „CCS Baltic Consortium“ suteikė bendro intereso projekto (angl. Project of Common Interest – PCI) statusą, pripažindama jį svarbiu tarpvalstybiniu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetikos politikos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Planuojamas CO2 perkrovos terminalas Klaipėdoje bendrai finansuojamas ES pagal CEF (angl. Connecting Europe Facility) energetikos finansavimo priemonę.
Didelį vaidmenį „CCS Baltic Consortium“ projekte atliks Klaipėdos CO₂ perkrovos terminalas, planuojamas „KN Energies“ teritorijoje. Kartu su partneriais šiemet atliksime terminalo Klaipėdoje statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo analizę bei prieš-projektinių sprendinių studiją (angl. FEED), kurios padės parengti CO₂ perkrovos terminalo ir visos CCS vertės grandinės sprendinius, reikalingus galutinio investavimo sprendimo priėmimui. Planuojama CO₂ perkrovos terminalą Klaipėdoje pastatyti iki 2030-ųjų.
Kokios projekto naudos Baltijos regionui ir jo gyventojams? Projektu bus stiprinama kova su klimato kaita, taip pat jis padės išsaugoti jau veikiančias sunkiosios pramonės įmones ir darbo vietas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. „CCS Baltic Consortium“ projektas leis modernizuoti esamas pramonės šakas ir užtikrins regiono ekonominį konkurencingumą, taip bus stiprinamas Baltijos regiono, kaip strateginio energetikos ir CO₂ kompetencijų centro, vaidmuo. Galiausiai, projektas prisidės prie Lietuvos klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo.
Parašykite komentarą