Panašu, jog buvęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas buvo teisus, prieš metus teigęs, jog klaipėdiečių palaikų laidojimui skirtos naujos vietos paieška gali užtrukti dar ne vienerius metus.
Praėjus metams, situacija tebėra tokia pati, kurią, kalbant šachmatininkų kalba, galima įvardinti kaip patą. Nors buvo atliktos net trys Klaipėdos savivaldybės užsakytos galimybių studijos dėl naujų vietų uostamiesčio kapinėms parinkimo, dabartinė miesto valdžia nusprendė rengti dar vieną, ketvirtąją.
Trukt už vadžių – vėl iš pradžių
Atsakydamas į „Atviros Klaipėdos” klausimą, kokios stadijos šiuo metu yra naujų kapinių vietos paieška, Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas teigė esą miesto savivaldybė sulaukė dar vieno pasiūlymo iš Klaipėdos rajono savivaldybės dėl galimos kapinių vietos. Kokia konkrečiai vieta pasiūlyta, vicemeras nedetalizavo.
Pasak vicemero, „artimiausiu metu bus atlikta vietos galimybių studija, kuri pagal tuos pačius kriterijus, kuriais remiantis buvo atlikta ir prieš tai buvusi studija, įvertins naujų kapinių įrengimo vietos galimybes”.
„Tik gavus specialistų išvadas, pripažinus, kad vieta tinkama kapinėms įrengti, bus kreipiamasi į Klaipėdos rajono tarybą pritarimui. Gavus neigiamą atsakymą, toliau bus ieškoma kitų alternatyvų kapinėms įrengti”, – cituojamas A. Kamarauskas savivaldybės Komunikacijos skyriaus mums atsiųstame atsakyme.
Tuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės trumpame atsakyme portalui apie klaipėdiečiams pasiūlytą naują vietą kapinėms įrengti neužsimenama. Atvirkščiai – jame galima įžvelgti netiesioginį kaltinimą miesto politikams patiems nerodant iniciatyvos, kad klaipėdiečiams skirta amžinoji poilsio vieta atsirastų kuo greičiau.
„Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pernai per vieną iš posėdžių išklausė informaciją ir susipažino su rengėjų paruošta ir Klaipėdos miesto savivaldybės užsakyta galimybių studija, kurioje buvo numatytos trys vietos naujoms kapinėms – Glaudėnai, Vitiniai ir Vytaučiai. Konkretus prašymas rajono tarybai apsispręsti dėl planavimo organizavimo vienoje ar kitoje vietoje iki šiol nebuvo pateiktas”, – tokį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymą persiuntė rajono Viešųjų ryšių skyriaus specialistė Gintarė Plungienė.
Priešistorė
Apie tai, jog neilgai trukus gali nebebūti, kur laidoti mirusių klaipėdiečių, kalbėti pradėta dar prieš 20 metų, o konkrečių veiksmų imtasi pastarąjį dešimtmetį.
Kadangi vietos mieste naujoms kapinėms nėra, jos ieškoti imtasi kaimyniniuose – Kretingos ir Klaipėdos – rajonuose. Dėl to buvo kreiptasi į minėtų rajonų politikus, vyko diskusijos, atliktos trys galimybių studijos. Galiausiai apsistota ties Klaipėdos rajonu – pradžioje minėtas netoli Kretingalės esantis Sarčių kaimas kaip potenciali vieta naujoms kapinėms. Tačiau vietos bendruomenei sukilus prieš tokius klaipėdiečių planus, šios vietos atsisakyta.
Trečioji galimybių studija išskyrė tris naujų kapinių įrengimo galimas vietas – Glaudėnus, Vitinius ir Vytaučius. Tiek studijos rengėjai, tiek tuometiniai miesto politikai buvo linkę rinktis Glaudėnus, nutolusius vos 1 km atstumu į rytus nuo Klaipėdos miesto šiaurinės ribos.
Praėjusį metų lapkritį tuometinis vicemeras Arūnas Barbšys „Atvirai Klaipėdai” buvo minėjęs, jog nors ši vieta pareikalautų nemažai investicijų, dėl savo geografinės padėties ji būtų patogiausia klaipėdiečiams. Tada jis išreiškė viltį, jog Klaipėdos rajono tarybai pritarus minėtai lokacijai, procesas neturėtų užtrukti.
Šiuo metu aiškėja, jog dabartinės valdžios planai rengti dar vieną galimybių studiją, naujų Klaipėdos kapinių atsiradimo procesą, tikėtina, nutolins dar ne vieneriems metams į priekį.
Į kapines – iš pat ryto
Lietingą, tačiau šiltą trečiadienį, Visų Šventųjų dieną, klaipėdiečiai lankyti artimųjų kapų traukė nuo pat ryto. Daugelyje vietų buvo matyti uždegtos žvakutės, nemažai buvo jau ir visiškai sudegusių.
Paklaustas, kaip sekasi prekyba gėlėmis, vienintelis tarp moterų prie pagrindinio įėjimo į Lėbartų kapines prekiavęs vyras tuo nesiskundė, teigęs, jog žmonės gėles ir puokštes perka jau nuo ryto. Už vidutinio dydžio ant kapo pastatomą puokštę jis prašė 10 eurų, už mažą – penkių, o už chrizantemos šakelę – 2,50 euro.
Nors į kapines ir iš jų vienas po kito zujo pustuščiai miesto autobusai, nemažai lankytojų bevelijo vykti nuosavais automobiliais, kuriems vietos pastatyti teko gerokai paieškoti.
Artimųjų kapus lietuviai nuo seno įpratę lankyti ir lapkričio 2-ąją, per Vėlines, kurios jau trečius metus yra nedarbo diena.
Palmiros Mart nuotr.
INFORMACIJA
Nors pagal šalyje galiojančius teisės aktus vienerioms kapinėms skiriamas plotas negali viršyti 40 hektarų, šiuo metu didžiausios uostamiesčio Lėbartų kapinės vis toliau plečiamos ir jau užima 60 hektarų. Jose, praėjusių metų duomenimis, buvo 34 725 kapavietės, kuriose buvo palaidota daugiau nei 75 tūkst. mirusiųjų. Tuo metu Joniškės kapinėse naujų vietų laidojimui jau seniai nebėra, čia galima laidoti tik į šeimos kapą, jei jame dar yra vietos. Joniškės kapinėse yra 10 100 kapų, juose, praėjusių metų duomenimis, buvo palaidota apie 29 tūkst. velionių.
Pastaruoju metu populiarėjant kremavimo paslaugoms ir šalia Klaipėdos pradėjus veikti net dviems krematoriumams, laisvų vietų palaikams kolumbariumuose laikyti irgi šiuo metu nebėra.
Su visa pagarba musu proteviams ir ju puoseletoms tradicijoms, bet manau visi turetu buti kremuojami, o pelenai paleidziami vejais. Pakanka, kad gyvenam 70-90 metu, pakankamai pritersiam sia zemele, savo atbuvom, is dulkes atsirade dulke turim virsti ir viskas, musu kelias sioj zemelej baigtas ir reikia ja palikti, perleisti ateities kartoms, musu palikuonims. O dabar bobutes prisigalvoja visokiu – “kad vaikai galetu ateit pas mane ant kapo, kad prisimintu”, aisku, dar giliai viduj viliasi, kad ir labai raudos kaskart ateje, kad vilks kalnus geliu, kas veliau virs siukslemis, ir taip toliau. Reikia zmogu myleti ir pas ji eiti kol gyvas, o numirusi reikia paleisti, galima visur ir visada malda sukalbeti uz mirusi, ar mintimis aplankyti, o su visom tom kapiniu pompastikom reikia baigti, ir kuo greiciau. Kiek pasaulyje visokiu kapiniu, kapinynu, turbut kelis procentus zemes pavirsiaus jos uzima. Planetoje populiacijai ir taip darosi ankstoka, tai zeme reikia branginti ir tausoti. Vietoj to, kad pristato paminklu, akmenu – trumpai tariant cemento kruva, geriau sodinkim medzius, puoselekim gelynus ir graziau ir sveikiau bus visiems.
Manau panašiai ….mylėti gyvus , mirusius atsiminti , paleisti ..
Negalima dalinti žemės tokiais dideliais gabalais. Kur tu matęs? Tuoj visi miestai apeis kapinėm, neliks vietos gyviesiems. Jūs patys pagalvokit – šiuo metų Lietuvoje gyvena 2 800 000 -monių, po 80 metų jie visi, su retom išitim, bus numirę. Lėtai, per 80 metų, bet bus. Tai kur juos visus palaidos??? Kiek naujų kapinių bus? Kiek vietos užims? Kremuotiems turėtų skirti mažą plotelį.
dabar kapui skiria 8 kvadratinius metrus ir dar po metrą tarp kapų.Tokių nesąmonių neturėtų būti,nes nesąmonės iššaukia papildomų problemų
Tikrai reikėtų mažinti kapaviečių plotą ir laidoti šeimos mirusiuosius vienoje kapavietėje. Tai ypač supaprastėjo kremavimo atveju. O kolumbariumai man nėra priimtini. Dulke pavirtus, reikėtų sugrįžti į žemę…
Staciomis laidoti. Nors itariu bus nepriimtina, „reikia grizti gulomis”
Va kaip Vaitkus Klaipedos pinigus svaisto! Kam tu studiju reikia? Poliklinika statykit!
Bemokslis ar šiaip su kritiniu nekaip? Taip ir nesupratai kokiu principu savivaldybėse „renkama ” informacija ? O kiek pinigų ,anot tavęs, iššvaistė buvę konservatoriai su liberaliais , net 3 studijos buvo ? Kodėl buvę liberalieji poliklinikos ar ne už 17,5 nestatė ? Statybas ” pabrangino ” iki 20 ir dabar rėkia statykite ? Eik lapų grėbti …
Jei ir toliau dalins žemę kapams kaip Lėbartuose,greitu laiku vietos kapams visur pritrūks.Kam reikia tokių didelių „pliacių”?Lai pažiūri į senas kaimų kapinaites.Vietos užtekdavo visiems, o ir kapą lengviau prižiūrėti.Tegul greičiau stato kolumbariumus, kaip užsienyje – kiek problemų atkristų
Daugiau kolumbariumų, bet aišku ne už tokias kainas kaip dabar siūlo privatininkai. O jei nenori į kolumbariumą, sudaryti galimybę išbarstyti pelenus. Kaip visame pasaulyje. Kiek problemų išsispręstu. Vis tiek žmonės išbarsto nelegaliai.
Eilinis kliedesiųklaipėdos šmeižikiško pobūdžio kratinys, tolimas nuo realybės.
Pažiūrėsim, kur ši kartą juokdrarys Vaitkus nuspręs.
O tu, „minties galūne”, kuriai vietai pritari. Tavo valdžioje buvę klaunai per 20 metų nieko nenusprendė
Vietos paieška naujoms Klaipėdos kapinėms – neįmanoma misija. Prieš visas nors kiek pateisinamas ir įmanomas vietas kažkas vis gula kryžium. Argumentai įvairiausi. Nuo vėlių baimės iki teigimo, kad jei esančiu už puskilometrio keliu tyliai pravažiuos per dieną keletas katafalkų, suprastės šeimos psichinė sveikata. Situacija beviltiška. Ir kiekvienas jaučiasi teisus, pasiryžęs savo tiesą įrodyti teisme. Tiesiog Klaipėdos apskrityje jau daug metų, kai nėra tokios vietos potencialioms kapinėms, kur kažkas nuožmiai neprieštarautų.
Tiksliai
Kagi taško mūsų pinigus. Dar viena studija, kuri rengiame nežinia kokiais motyvais?
„Žmones kažkur laidoti reikia” blogas motyvas?
Anonime skaityk dar kartą straipsnį… ar apsimeti, kad nesupranti ar iš tikro blogai su teksto suvokimu?
Motyvas: skatinamoji priežastis, veiksnys, veikimo pagrindas
Gal turi omeny „nezinau kokie reikalavimai naujoms kapinems”?