Per Lietuvą toliau tranzitu vežant kad ir gana nedidelius rusiškų grūdų kiekius, norima stiprinti į šalį patenkančios šalies agresorės produkcijos kontrolę. Griežtinti patikras numatančias įstatymų pataisas kartu su kitomis institucijomis rengia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), neatmetant, jog dalis šalimi pervežamų rusiškų grūdų vis tik galimai lieka Lietuvoje.

needpix.com nuotr.

„ŽŪM, bendradarbiaudama su kitomis atsakingomis Lietuvos institucijomis ir ministerijomis, rengia atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus, leisiančius sustiprinti rusiškos kilmės grūdų importo ir tranzito per Lietuvą kontrolę“, – Eltai komentavo ministerija, kartu pažyminti ir gerokai didesnes grūdų vežimo apimtis Latvijoje.

Savo ruožtu pervežimą Lietuvos teritorija vykdanti valstybinė krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ tikina, jog tokie kroviniai ir jų pervežimo užsakovai jau tikrinami itin atidžiai.

ŽŪM pateiktais Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, 2023 m. tranzitu per Lietuvą įvežta 144 tūkst. tonų rusiškų grūdų, plukdytų Klaipėdos uostu. Vežti kviečiai ir kukurūzai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. iš Rusijos į Lietuvą javų importuota už 10,5 mln. eurų, 2022 m. – už 29,2 mln. eurų. 2021 m. rusiškų javų importo vertė sudarė 13,2 mln. eurų.

Nutraukti rusiškų grūdų gabenimo maršrutą Lietuvą reikalavo sausio pabaigoje protestavę ūkininkai. Grūdams iš Rusijos netaikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, kadangi Bendrija leidžia maisto produktų importą ir eksportą, siekiant užtikrinti maisto saugumą trečiosiose šalyse. Nuogąstaujama, kad tranzitas turi neigiamą įtaką grūdų supirkimo kainoms.

„Transportuojami per Klaipėdos uostą rusiški grūdai gali konkuruoti tarptautinėse rinkose dėl kainos, dėl ko gali nukentėti ES šalių grūdų augintojai ir eksportuotojai“, – Eltai komentavo ŽŪM.

Ministerija taip pat pripažįsta riziką, jog dalis tranzitu gabenamų grūdų „nepasieks krovinio dokumentuose nurodytos šalies gavėjos“, tad liks Lietuvoje. Tiesa, nėra aišku, kiek jų nusėda vietinėje rinkoje.

„Duomenų, kiek jų lieka mūsų šalyje, neturime. Įrodymų, kad dalis rusiškų grūdų lieka Lietuvoje, nėra“, – teigia ŽŪM.

Tiesa, kaip pažymi ministerija, kur kas didesnės rizikos stebimos Latvijoje. 276 km sieną su Rusija turinti valstybė importuoja ir tranzitu perveža beveik 15 kartų daugiau rusiškų grūdų.

„Į Latviją 2023 m. iš Rusijos tranzitu įvežta 2,137 mln. tūkst. t grūdų. Galimai apimtys taip stipriai skiriasi, nes Latvija turi sieną su Rusijos Federacija ir yra patogi infrastruktūra importuoti grūdus“, – komentavo ŽŪM.

„LTG Cargo“ skaičiuoja, kad pernai per Klaipėdos uostą tranzitu iš Kaliningrado srities pervežta 146 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos. Per šį sausį Lietuva pergabenta ir išplukdyta 22 tūkst. tonų.

Iš viso nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios 2022 m. vasario pabaigoje, bendrovės Eltai pateiktais duomenimis, pervežta apie 283 tūkst. tonų rusiškų žemės ūkio produktų.

„LTG Cargo“ teikia tik šių krovinių pervežimo per Lietuvos teritoriją paslaugas“, – Eltai teigė įmonė.

Savo komentare „LTG Cargo“ pažymi, jog į Klaipėdos uostą gabenami tik ES nesankcionuojami kroviniai, kuriems bendrovė „atlieka ypatingai detalias patikras, yra išplėtusi iš klientų renkamos informacijos kiekį ir sugriežtinusi paraiškų teikimo taisykles“.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ savo ruožtu tikino, kad tranzitas iš Rusijos per Klaipėdos uostą apskritai yra susitraukęs „drastiškai“, „iki nereikšmingų kiekių“.

Bendrovė teigia, jog aptarnauja tik Lietuvos arba ES šalių įmonės, kurios turi leidimus transportuoti tokius krovinius kaip rusiški grūdai.

„Tarp grūdų perkrovimo paslaugų gavėjų Rusijos įmonių nėra, šios paslaugos teikiamos Lietuvos ir tarptautinėms grūdų prekybos kompanijoms, , turinčioms kontroliuojančių institucijų išduotus leidimus tokių krovinių transportavimui“, – Eltai komentavo „Bega“.

                                                                                                          Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama