Net ir skiriantis dėl smurto baudžiami kaip šeimos nariai

Kriminalai ir nelaimės
Avatar photoAtvira Klaipėda
2025-11-06

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje asmuo buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą sutuoktinei, su kuria faktiškai negyveno, ir nežymų jos sveikatos sutrikdymą, suformulavo taisyklę, kad kai sutuoktiniai faktiškai negyvena kartu ir vyksta skyrybų procesas, jie nelaikytini netekusiais šeimos narių statuso baudžiamosios teisės prasme, jei nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, paneigiančių šeimos santykius.

Baudžiamojoje byloje asmuo buvo nuteistas už tai, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę – sugriebė ją už rankos ir kaklo, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo kaip padarytą šeimos nariui, o apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo ją kaip padarytą ne šeimos nariui, ir veiką pripažino mažareikšme. Kasacinis teismas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nesutiko ir jį panaikino.

LAT išaiškino, kad tiek lingvistinis, tiek sisteminis šeimos nario sąvokos aiškinimas kvalifikuojant smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje leidžia daryti išvadą, kad sutuoktinis už smurtą prieš kitą sutuoktinį, net ir nesant faktinių šeimos santykių, atsako pagal straipsnį, skirtą smurtui šeimoje. Nukrypti nuo šios taisyklės galima tik išimtiniais atvejais, kuriuos pagrindžia išskirtinės faktinės aplinkybės, tokios kaip santuokos fiktyvumas ar jos visiškas formalumas.

Šioje byloje buvo nustatytas tiek juridinis faktas, kad nuteistasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo sutuoktiniai, tiek faktinės aplinkybės, pagrindžiančios jų šeiminius ryšius: nuteistasis atliko smurtinius veiksmus sutuoktinei jų bendruose namuose, kai jis atvyko pasimatyti su vaikais, nesilaikydamas laikinos bendravimo su vaikais tvarkos. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog nusikalstama veika sutuoktinei padaryta vykstant santuokos nutraukimo procesui, kartu nebegyvenant, esant konfliktiniams santykiams, nesutariant dėl bendravimo su vaikais (nepaisant teismo nustatytos laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos), nei paneigia sutuoktinių kaip šeimos narių statuso, nei leidžia laikyti tokią smurtinio pobūdžio veiką mažiau pavojinga, t. y. padaryta ne artimoje aplinkoje.

Kartu kasacinis teismas konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymas buvusių bendrų namų (kurie ir veikos padarymo metu priklausė abiem sutuoktiniams) aplinkoje, atvykus pas vaikus, nesilaikant teismo nustatytos tvarkos, konfliktuojant ir smurtaujant vaikų ir kitų asmenų akivaizdoje, nesuteikia pagrindo nusikalstamą veiką pripažinti nei mažiau pavojinga, nei mažareikšme.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Žymos: | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kriminalai ir nelaimės

Priimtas galutinis verdiktas svetimos kaltės prisiėmimo byloje

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinti ir buvę Klaipėdos advokatai Aivaras Surblys, Marius Navickas, ne vienoje byloje figūravęs ...
2026-03-25
Skaityti daugiau

Kriminalai ir nelaimės

Panaikino apkaltinamąjį nuosprendį buvusiam prokurorui

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvęs Klaipėdos prokuroras Aidas Giniotis buvo pripažintas kaltu dėl ...
2026-03-25
Skaityti daugiau

Konsultacijos

Nuginčijus vėlesnį testamentą, ankstesnis pradeda galioti tik išimtiniais atvejais

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kad Civiliniame kodekse yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai, pripažinus negaliojančiu vėlesnį testamentą, ankstesnis testamentas ...
2026-03-19
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This